Goštautinė gaisrena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lychnis chalcedonica
Goštautinė gaisrena (Lychnis chalcedonica)
Goštautinė gaisrena (Lychnis chalcedonica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
( Caryophyllidae)
Šeima: Gvazdikiniai
( Caryophyllaceae)
Gentis: Gaisrena
( Lychnis)
Rūšis: Goštautinė gaisrena
( Lychnis chalcedonica)

Goštautinė gaisrena (lot. Lychnis chalcedonica, angl. Jerusalem cross, vok. Alte-Verbene) – gvazdikinių šeimos augalas, liaudyje vadinamas goštauta arba goštautu. Užauga iki 1 m aukščio. Žiedai susitelkę viršūniniuose skydeliuose. Žydi birželiorugpjūčio mėn. Natūraliai paplitusi Azijoje.

Visose augalo dalyse, ypač šaknyse, yra saponinų, nuo kurių paplakus gaisrenos šaknis vandenyje, šis ima putoti. Šios putos nuo muilo skiriasi tuo, kad neturi šarmo. Rusiškai šis augalas vad. „totorių muilu“. Patrynus augalą tarp rankų, galima nusiprausti. Saponinams patekus į organizmą per virškinimo traktą, jie nekenksmingi, bet jei patenka į kraują, ima ardyti raudonuosius kraujo kūnelius.