Girininkų apylinkė (Kaunas)
54°46′š. pl. 23°58′r. ilg. / 54.77°š. pl. 23.96°r. ilg.
.svg){kind=small} Girininkų apylinkė
| ||
| Centras | Girininkai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Pakuonio valsčius | |
| Apskritis | Prienų apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Panemunės rajonas (1950–1955) Kauno rajonas (1955–1963) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Rokų seniūnija | ||
Girininkų apylinkė (1950–1954 m. Girininkų II apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Pakuonio valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Panemunės rajonui.[2] 1954 m. gegužės 25 d. prijungta dalis Vainatrakio apylinkės ir pakeistas apylinkės pavadinimas. 1963 m. sausio 12 d. Girininkų apylinkė prijungta prie Rokų apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Naujo gyvenimo“ kolūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
30,34 | „Nemuno“ kolūkis [5] | 8 kaimai, 1 vienkiemis | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 102
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 5
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 14–15
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 33–34
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 149