Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°09′36″š. pl. 22°47′58″r. ilg. / 55.159967°š. pl. 22.79953°r. ilg. / 55.159967; 22.79953

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia
Girdziu baznycia.jpg
Vyskupija Kauno
Dekanatas Jurbarko
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Girdžiai
Adresas Gudelių g. 14
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1926 m.
Stilius liaudies architektūra
Klebonas Saulius Pavalkis

Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia stovi Girdžių kaime, 9 km į šiaurę nuo Jurbarko, Mituvos dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų.

Interjeras

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Girdžiai 1554 m. dovanoti Veliuonos klebonui (nuo 1842 m. valstybinė valda). Apie 1809 m. pastatyta medinė koplyčia.Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius 1853 m. prašė Rusijos valdžios leisti suremontuoti apleistą Girdžių koplyčią ir laikyti joje pamaldas. Nurodė, kad prieš 30 metų čia nuolat gyveno kunigas. Gavus leidimą vietos gyventojai koplyčią 1858 m. perstatė.

Po Pirmojo pasaulinio karo klebonas Albinas Alseika su parapijiečiais pradėjo statyti medinę bažnyčią. Pastatė 1926 m. Ji buvo Jurbarko parapijos filija, vėliau įsteigta parapija. Girdžiai garsėja Šv. Onos atlaidais.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė. Jos cokolis betoninis, iki palangių. Šventoriuje yra mūrinės Kryžiaus kelio stočių koplytėlės su tapytais paveikslais, senos kapinės. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė. Prieškariu bažnyčioje stovėjo vargonai, kurie rusu okupacijos metais buvo išvogti. Yra išlikusios tik šių vargonų dumplės.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka