Gilzajai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Gilzajai (galzajai) − Afganistano puštūnų gentis (genčių sąjunga).

Gilzajai istoriškai yra gausiausia puštūnų genčių sąjunga. Ji buvo įtakingiausia dabartinio Afganistano teritorijoje iki 1747 m., kai Afganistane valstybę įkūrė duraniai. Pirmą kartą gilzajai paminėti XVI a. pr. kronikose. Jie daugiausiai gyvena teritorijoje, pietryčiuose apribotoje Diurando linijos ir iš šiaurės-šiaurės vakarų linijos KandaharasGaznisKabulas, bei toliau į šiaurės rytus link Džalalabado. Po 1886 m. nepavykusio sukilimo emyras Abdur Rahmanas nemažai gilzajų ištrėmė į Afganistano šiaurę. XX a. pb. vertinta, kad apie 2/5 visų Afganistano puštūnų buvo gilzajai.

Gilzajai Afganistane žinomi savo ortodoksiškumu, jie griežtai laikosi paštu kodekso, kalba paštu kalba. Gilzajų kilmė neaiški. Dalis mokslininkų pasisakė, kad jie kilę iš tiurkų, gal iš heftalitų, gal iš chaladžų. Yra tikinčių, kad Delio sultonatą XV−XVI a. valdžiusi Lodi dinastija buvo gilzajų šaka. Gilzajų genčių mitologijoje jie kildina save iš Guridų princo Šacho Huseino ir Bibi Matu, bendrojo mitinio puštūnų protėvio Kaiso Abdur Rašido, dukters. Kita versija, jie kildina save iš Mukartamo Šacho, puštūnų princo iš Goro, ir persų didiko dukters. Pagal abi versijas, jiems gimė sūnus Galzajus dar iki vedybų, iš to jo vardas (ḡal − „vagis“, zoy − „sūnus“). Galzajus susilaukė dviejų sūnų: Borhano, kuris tapo rytinių gilzajų protėviu, ir Tūrano, kuris tapo vakarinių gilzajų protėviu. Vakarinių gilzajų pagrindinės gentys yra hotakai, tokiai, karočiai. Rytiniams gilzajams priklauso suleimancheliai, alicheliai ir torakiai. Dalis rytinių gilzajų gyvena klajokliškai.

Istoriškai gilzajai dėl įtakos konkuravo so abdaliais (duraniais). To ištakos yra Persijos ir Mogolų imperijos varžymasis. Abdaliai rėmė persus, o gilzajai mogolus. Kai šachas Abasas I Didysis (1587−1629) perkėlė jam ištikimus abdalius iš Kandaharo į Heratą gilzajai pradėjo dominuoti Kandahare. 1709 m. vadas Mirvaisas iš hotakų nuvertė vietos persų valdytoją ir įkūrė nepriklausomą valstybę. Machmūdas Hotakas 1722 m. įsiveržė į Persiją ir užėmė jos sostinę Isfahaną. Jį nuvertęs pusbrolis Ašrafas buvo Osmanų imperijos pripažintas Persijos šachu. Tačiau hotakų dominavimas truko neilgai. 1729 m. Nadiras išvijo juos iš Persijos ir 1738 m. užėmė Kandaharą. Dauguma gilzajų iš Kandaharo buvo išvaryti į Mazandaraną. 1747 m. mirus Nadirui nepriklausomą valstybę didelėje teritorijoje, apimančioje dabartinius Afganistaną, Pakistaną ir kitas teritorijas, įkūrė duraniai. Gilzajai buvo sukėlę kelis sukilimus prieš jų valdžią. Po 1978 m. duranių dinastijos nuvertimo keletas Afganistano prezidentų buvo iš gilzajų tarpo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]