Pereiti prie turinio

Giedraičių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Giedraičių herbas – pagrindinis Giedraičių miestelio ir seniūnijos (Molėtų rajono savivaldybė) heraldikos atributas.

Herbo raudoname lauke sidabrinė penkialapė lelija. Jos vidurys auksinis, taurėlapiai žali. Skydo mėlynoje skydo galvoje įžambiai sukryžiuoti auksinė daudytė (iš užpakalinio apatinio kampo į viršutinį priekinį kampą, žiotimis į priekį) ir sidabrinis kardas auksiniu efesu (iš galinio viršutinio kampo į priekinį apatinį kampą, smaigaliu į priekį nugarėle į viršų).

Istorinio herbo Giedraičiai neturėjo. Labiausiai Giedraičius išgarsino kunigaikščių Giedraičių giminė, save kildinusi iš romėnų. Pasak legendos, vienas tos giminės atstovų – Giedrius ir įkūręs Giedraičius. Giedraičių vardas įrašytas į garbingą Lietuvos nepriklausomybės kovų istoriją. 1920 m. vėlyvą rudenį po sėkmingo mūšio prie Giedraičių buvo sustabdyta ir priversta trauktis lenkų okupacinė Želigovskio kariuomenė. Herbe įdėta Giedraičių giminės lelija, o daudytė ir kardas įprasmina kovas už šalies laisvę.

2008 m. liepos 29 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1K-1464.[1] Herbo etaloną dar 1989 m. sukūrė dailininkė Giedrė Jurkūnienė, o 2008 m. dailininkas Rolandas Rimkūnas jį patobulino, kad atitiktų šiuolaikinius heraldikos reikalavimus.

  1. „Dėl Giedraičių herbo tvirtinimo“. 2008 m. liepos 29 d. dekretas Nr. 1K-1464. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-07.