Geoff Andrew
| Geoff Andrew | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1954 m. Nortamptonas,  Anglija
|
| Veikla | kino kritikas ir istorikas |
| Alma mater | Kembridžo Karaliaus koledžas |
Džefas Endriu (angl. Geoff Andrew, g. 1954 m. Nortamptone, Anglijoje) – Jungtinės Karalystės rašytojas ir kino lektorius, kritikas, dirbęs plataus profilio programuotoju Britų kino instituto valdomame, Jungtinėje Karalystėje pirmaujančiame kino teatre „BFI Southbank“.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigęs Nortamptono vidurinę mokyklą ir Kembridžo Karaliaus koledže įgijęs pirmąjį klasikos studijų laipsnį, keletą metų dirbo programuotoju vakarinio Londono rajono Notig Hilo kino teatre „Electric Cinema“, o vėliau tapo žurnalo „Time Out“ kino skyriaus redaktoriumi ir vyriausiuoju kritiku. 1999 m. buvo paskirtas Londono nacionalinio kino teatro (vėliau pervadinto į „BFI Southbank“) programuotoju.
Dž. Endriu yra nuolatinis „Sight & Sound“ bendradarbis, į daugybę knygų ir žurnalų įtraukta jo esė bei straipsnių. Parašė daug knygų apie kiną, įskaitant Britų kino instituto klasikos knygas apie Abasą Kiarotamį ir Kšyštofo Keslovskio filmą „Trys spalvos“; parašė „Nikolaso Rėjaus filmai“ („The Films of Nicholas Ray“), „Keisčiau nei rojus: „Maverick“ filmų kūrėjai naujausiame Amerikos kine“ („Stranger Than Paradise: Maverick Film-makers in Recent American Cinema“), „Kino vadovėlis ir kino režisieriai A–Z – didžiausių pasaulio kino kūrėjų menas“ („The Film Handbook and Film Directors A-Z – The Art of the World’s Greatest Film-makers“);[2] redagavo „Kinas: Kritikų pasirinkimas“ („Film: The Critics' Choice“). 2003 m. dirbo Kanų kino festivalio žiuri „Ypatingas žvilgsnis“ („Un Certain Regard“); jis taip pat dalyvavo žiuri Venecijoje, Kluže, Turine, Stambule, Sarajeve, Morelijoje, Krokuvoje ir Briuselyje.[2]
Be kitų kino sričių, jis ypač domėjosi prancūzų filmais.[3] 2009 m. Prancūzijos vyriausybė už indėlį į prancūzų kiną jam suteikė Menų ir literatūros ordino kavalieriaus laipsnį.[2]
Dž. Endriu 2012 m. dalyvavo žurnalo „Sight & Sound“ apklausoje dėl 100 geriausių visų laikų filmų ir pasiūlė 10 savo mėgstamiausiųjų: „Atalanta“ („L’Atalante“}, „Pilietis Keinas“ („Citizen Kane“), „Generolas“ („The General“), „Jo mergina Penktadienė“ („His Girl Friday“), „Raudonoji mirtis“ („La Morte Rouge“), „Mano naktis su Mode“ („My Night with Maud“), „Žodis“ („Ordet“), „Persona“ („Persona“), „Dešimt“ („Ten“) ir „Tokijo apysaka“ („Tokyo Story“).[4]
Svetainėje GeoffAndrew.com jis rašo apie kiną, muziką ir kitokį meną.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „About“. 2016-04-25. Nuoroda tikrinta 2023-06-15.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 „Geoff Andrew“. British Film Institute. Nuoroda tikrinta 2023-06-15.
- ↑ Andrew, Dudley; Gillain, Anne (2013-02-04). A Companion to Franois Truffaut. John Wiley & Sons. p. 539. ISBN 978-1-118-32130-0.
- ↑ „Geoff Andrew | BFI“. Nuoroda tikrinta 2023-06-15.