Genovaitė Gontytė

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Genovaitė Gontytė
Gimė 1927 m. sausio 8 d.
Gruzdžiai, Šiaulių rajonas
Mirė 1982 m. gegužės 3 d. (55 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Stasys Gedvilas
Vaikai Daiva Gedvilaitė, Vaida Lukšienė, Darius Gedvilas
Veikla dainininkė
Organizacijos Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos solistė (mecosopranas)
Žymūs apdovanojimai

1977 m. suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusios artistės garbės vardas

Genovaitė Gontytė (1927 m. sausio 8 d. Gruzdžiuose, Šiaulių rajone – 1982 m. gegužės 3 d. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos dainininkė (mecosopranas), Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genovaitė Gontytė gimė Gruzdžiuose Kazio Gončio ir Antaninos Čekanauskaitės Gontienės šeimoje. Genovaitė Gontytė buvo jauniausia šeimoje, kurioje be jos dar augo sesuo ir du broliai. Mama buvo aktyvi saviveiklininkė, namuose nuo vaikystės skambėjo muzika, dainos. 1945 m. baigusi Kaune vidurinę mokyklą, Genovaitė Gontytė ne iš karto pasirinko dainininkės kelią. Pradžioje vienerius metus ji studijavo tuometinio Kauno universiteto Filologijos fakultete lietuvių kalbą, po to Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Pedagogų ir draugų įtikinta, įstojo į Vilniaus konservatoriją, kur dainavimo mokėsi pas docentę Niną (Vorotnikovą) Karnavičienę. Baigusi konservatoriją gavo paskyrimą į Operos ir baleto teatrą, tačiau jo atsisakė ir 1953 m. išvyko dirbti į Kauno muzikinį teatrą.[2] Tais pačiais metais Genovaitė Gontytė debiutavo Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“.[3][4][5]

1956 m. ji ištekėjo už Kauno muzikinio teatro solisto Stasio Gedvilo, su kuriuo susilaukė trijų vaikų. Apie 1971 m. Stasys Gedvilas susirgo sunkia Parkinsono liga, ir Genovaitei Gontytei teko rūpintis vaikais ir sergančiu vyru.

Kauno muzikiniame teatre Genovaitė Gontytė išdirbo nuo 1953 m. iki 1982 m. Platus dainininkės ir aktorės diapazonas leido kurti dramatinius, lyrinius ir charakterinius vaidmenis.[3][6][7]

Šalia darbo muzikiniame teatre Genovaitė Gontytė dėstė dainavimą Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje.[4][8] Laisvalaikiu kartu su vyru fotografuodavo, stengėsi užfiksuoti tai, kas tuo metu vyko teatre.[9]

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigusi Vilniaus valstybinę konservatoriją, Genovaitė Gontytė tų pačių metų rudenį debiutavo Kauno muzikiniame teatre Olgos partija Pioto Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“.[5] Per savo darbo laiką teatre sukūrė beveik septyniasdešimt vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose. Įsimintiniausi iš jų Karmen Žoržo Bizė operoje „Karmen“,[5][10][11] Berta Džoakino Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“, Juozaponienė Vitolio Baumilo operoje „Paskenduolė“,[12] Čipra Johano Štrauso operetėje „Čigonų baronas“ ir kt.[13] Genovaitė Gontytė suvaidino daug piktų raganų ir linksmų pokštautojų vaikams skirtuose spektakliuose. Režisierė Aldona Ragauskaitė apibūdino Genovaitę Gontytę kaip didelio talento aktorę ir nepartojamo nuoširdumo, gyvenimo džiaugsmo pilną bendradarbę.[3] 

Kaip ir visi teatro solistai Genovaitė Gontytė dažnai koncertavo įstaigose, mokyklose, Operos ir baleto teatre ir kt.[14][15][16][17][18][19] Jos atliekami kūriniai ne kartą skambėjo ir radijo eteryje.[20]

Kartu su muzikinio teatro kolegėmis Daina Klimauskaite ir Aldona Mikšyte dainavo moterų trio ansamblyje, kurį suvo subūręs ir vadovavo dirigentas Stepas Graužinis.[5]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. Genovaitei Gontytei suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusios artistės garbės vardas.[21]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Muzikos enciklopedija, Vilnius, 2000, T. 1, p. 466
  2. ↑ I Mažeika, „Tegul jai žydi rožės“, Tarybinė moteris, 1977 m, N4, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 Aldona Ragauskaitė, „Pilna gyvenimo džiaugsmo“, Kauno tiesa, 1997 m. kovo mėn. 22 d., N.67 (15094), Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  4. ↑ 4,0 4,1 Aldona Ragauskaitė, „Iš visos širdies“, Vakarinės naujienos, 1977 m. vasario 15 d., Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 Lina Stankevičiūtė, „Kerinčios šypsenos Karmen“, Kauno diena, 2007 m. vasario 14 d., Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  6. ↑ B Špižauskaitė-Minkevičienė, „Nauja opera Kauno scenoje“, Kauno tiesa, 1958 m. vasario 1d., Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  7. ↑ Daina Klimauskaitė, „Vėl po 30-ties metų“, Kauno diena, 1994 m. rugsėjo 15 d., 5 p., Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  8. ↑ Aldona Ragauskaitė, „Sveikiname“, Kultūros barai, 1977 m., N2, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  9. ↑ A Zobakas, „Aktorės kelias“, Literatūra ir menas, 1961 m., Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  10. ↑ „Kaunui - Muzikinį teatrą“, Literatūra ir menas, 1956-08-22, N. 38 (516), Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  11. ↑ Vytautas Jurkštas, „„Karmen“ Kauno scenoje“, Kauno tiesa, 1956, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  12. ↑ A Macijauskienė, „Paskenduolė“, Kauno tiesa, 1958-10-24, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  13. ↑ Robertas Lendraitis, „Mecosopranas: mažiau poreikių – daugiau potyrių, daugiau svajonių – mažiau lūkesčių“, 2021-05-01, [1]
  14. ↑ Kauno Vaikų muzikos mokyklos Tėvų komiteto koncerto programa, 1956-02-19, 4 p., Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  15. ↑ A Vasiliauskienė, „Apie aktoriaus gyvenimą“, Kauno tiesa, 1977-04-08, N. 13 (535), Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  16. ↑ V Romas, P Žemkauskas, „Teatrų gastrolės Vilniuje“, Komjaunimo tiesa, 1956-04-12, N. 128, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  17. ↑ Aldona Ragauskaitė, „Kauno aktorių vakaras“, Vakarinės naujienos, 1977-02-15, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  18. ↑ V Grigas, „Ne tik daina, bet ir darbu“, Literatūra ir menas, 1959-07-04, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  19. ↑ V Grigas, „Ne tik daina, bet ir darbu“, Kauno tiesa, 1959-07-01, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  20. ↑ „RTV programa“, Kauno tiesa, 1977-05-14, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
  21. ↑ Aldona Ragauskaitė, „Iš visos širdies“, Vakarinės naujienos, 1977-02-15, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Genovaitė_Gontytė&oldid=7108072"