Generalvagenmeisteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Generalvagenmeisteris (rus. генерал-вагенмейстер; iš vok. Wagen 'vežimas' + Meister 'meistras; specialistas') – pareigos ir specialybė Rusijos kariuomenėje 1716–1864 m. Generalvagenmeisteris vadovaudavo armijos gurguolėms.

1716 m. pareigas įkūrė Petras I, kad žygio metu tvarkytų judančias gurguoles. Pagal 1722 m. Rangų lentelę generalvagenmeisteris buvo priskirtas VII klasei. Jis buvo to pačios klasės kaip ir armijos papulkininkis.
Generalvagenmeisteris paklusdavo generolui kvartirmeisteriui. Generalvagenmeisterį rinkdavo iš vyresniųjų karininkų. Jis paprastai turėdavo du padėjėjus iš jaunesniųjų karininkų.

Generalvagenmeisterio pareigos:

  • paskirti vagenmeisterį ir obervagenmeisterį ir jiems vadovauti
  • vadovauti visoms armijos gurguolėms – numatyti judėjimo tvarką, taip pat ir stovėjimo tvarką stovyklose ir mūšio metu.
  • vadovauti tiltų ir grįstų kelių įrengimui, judėjimo kelių remontui.
  • vadovauti vagenburgo sudarymui ir prižiūrėti tvarką jame. Sudarius vagenburgą generalvagenmeisteris jam vadovaudavo, o vadovaudamas paklusdavo gurguolę dengiančios kariuomenės vadui.

Buvco reikalaujama, kad generalvagenmeisteris gerai skaičiuotų, stebėtų, kad visi vežimai būtų sustatomi eilėmis, kad visi vežimai judėtų užduota tvarka (pvz., vežimai su maistu važiuotų savo vietoje).

Pareigos buvo panaikintos 1864 m. įkūrus Vyriausiąją intendanto valdybą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]