Pereiti prie turinio

Gendžė

Koordinatės: 40°41′0″ š. pl. 46°22′0″ r. ilg. / 40.68333°š. pl. 46.36667°r. ilg. / 40.68333; 46.36667 (Gendžė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gendžė
azer. Gəncə
Archeologijos muziejus Gendžėje
Gendžė
Gendžė
40°41′0″ š. pl. 46°22′0″ r. ilg. / 40.68333°š. pl. 46.36667°r. ilg. / 40.68333; 46.36667 (Gendžė)
Laiko juosta: (UTC+4)
------ vasaros: (UTC+5)
Valstybė Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas
Rajonas Gendžės rajonas
Gyventojų (2018) 332 600
Vikiteka Gendžė
Kirčiavimas Gendžė̃

Gendžė (seniau Giandžas) – miestas vakarų Azerbaidžane, Mažojo Kaukazo šiaurės rytų papėdėje, prie Giandžačajaus upės. Antrasis pagal dydį Azerbaidžano miestas. Svarbus transporto centras – veikia oro uostas, geležinkelio stotis, prie Tbilisį ir Baku jungiančio plento. Išvystyta lengvoji (medvilnės, tekstilės, kilimų audimo), maisto pramonė, yra aliuminio, porceliano fabrikai. 4 aukštosios mokyklos (tarp jų – Azerbaidžano žemės ūkio akademija, valstybinis universitetas), mokslų akademija, 2 teatrai, muziejai (kraštotyros, archeologijos ir etnografijos, poeto Nizami ir kt.).

Pavadinimo kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Populiaresnė versija teigia, kad tai kilo iš vidurio iranėnų žodžio ganj („brangenybė, lobis“), nors kita teigia, kad nuo azerbaidžaniečių žodžio genç („jaunas“).

Arabų šaltiniai nurodo, kad miestą 859–860 m. įkūrė regiono valdytojas Muhamadas ibn Kalidas. Pasak legendos, jis susapnavo balsą, kuris teigė, kad po viena iš trijų kalvų, kur jis įkūrė stovykla, paslėptas lobis. Balsas liepė panaudoti lobį miesto statybai. Apie tai jis pranešė kalifui, kuris paskyrė Muhamadą miesto valdytoju su paveldėjimo teise mainais už lobį.[1]

Imamzadė mauzoliejus

X a. armėnų istorikas Movses Kagankatvatsi teigia, kad arabai įkūrė miestą 846–847 m.[2]

XII–XIII a. buvo stambus Azerbaidžano prekybos, amatų ir kultūros centras. Gandžė patyrė laikiną kultūrinį nuosmūkį, kai po žemės drebėjimo 1139 m. jį užėmė Sakartvelo karalius Demetrijus I ir miesto vartus išgabeno į Sakartvelą, kur jie laikomi iki šiol. 1231 m. miestą sugriovė Mongolų imperijos kariuomenė.

Gendžė atsigavo, kai Safavidai atėjo į valdžią 1501 m. ir prijungė Azerbaidžaną. Osmanų imperija valdė miestą 15781606 ir 17231735 m. XVIII a. buvo Gendžės chanato centras. 1804 m. Rusijos imperijos generolas Pavelas Tsitsianovas užėmė ir nusiaubė Gendžę. Kai kurie Vakarų šaltiniai teigia, kad buvo nužudyta 3 tūkst. miesto gyventojų.[3] Rusijos imperija laimėjo Rusijos-Persijos karą (1804–1813 m.) ir pagal Gulistano taikos sutartį prijungė Gendžės chanatą. Nuo 1804 m. iki 1918 m. vadintas Jelizavetpoliu. 1868 m. tapo gubernijos centru. 1918 m. buvo laikinoji Azerbaidžano sostinė. 19351989 m. laikotarpiu pervadintas į Kirovabadą sovietų funkcionieriaus S. Kirovo (1886–1934 m.) garbei. Po Antrojo pasaulinio karo tapo pramonės centru.

Gendžės XI a. geležiniai miesto vartai XII a. buvo pervežti į Gelati vienuolyną, dalis jų įmūryta į vienuolyno sieną. Miesto centre išliko Imazadė mauzoliejus, aplink jį – mečetės ir vienuolynas. Gei Imamo kulto kompleksas (XIV–XVII a.), Džuma mečetė (XVII a.), rotušė.[4]

  1. Minorsky, Vladimir. История Ширвана и Дербенда [A History of Shirvan and Derbent] (rusų). Suarchyvuota iš originalo 26 September 2007. Nuoroda tikrinta 2020-11-02.
  2. History of the Caucasian Albanians by Movses Dasxuranci, C.J.F. Dowsett trans. (London 1961), chapter 21.
  3. Peter Avery; William Bayne Fisher; Gavin Hambly; Charles Melville (25 October 1991). The Cambridge history of Iran: From Nadir Shah to the Islamic Republic. Cambridge University Press. p. 332. ISBN 978-0-521-20095-0.
  4. Gəncə (Gendžė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 524 psl.