Gegužkalnis
- Apie kaimą žr. Gegužkalnis (kaimas).
Gegužkalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Šilalės rajonas | ||
Seniūnija | Upynos seniūnija | ||
Aukštis | 20 m | ||
Plotas | 31 x 10 | ||
Priešpilis | gyvenvietė | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - XIV a. | ||
Žvalgytas | 1955 | ||
Tirtas | 1955 m. |
Gegužkalnis arba Gegužių piliakalnis (A705 P) – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Gegužių kaime, netoli Lingių ežero.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnis dar vadinamas Bliūdkalniu, Galvyčių piliakalniu. Tai ilgos ir siauros kalvos viršutinė dalis. Piliakalnio rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, apie 20 m aukščio, leidžiasi į pelkėtus slėnius. Iš šiaurės pusės piliakalnis nuo kalvos kitos dalies atskirtas grioviu ir 4–5 m aukščio pylimu, už kurio buvo antrasis 3 m gylio griovys. Piliakalnio aikštelė ovali, 31 x 10 m dydžio. 1930 m. dar buvo išlikęs aplink aikštelę supiltas pylimas, dėl kurio aikštelė atrodė įdubusi. 1934 m. piliakalnis apardytas, jo dalis nukasta ir nuskleistas pylimas.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XX a. pr. žvalgomuosius tyrimus atliko Liudvikas Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo medinė žemaičių pilis (Geguse), kurią 1329 m. žiemą sudegino Vokiečių ordino kariuomenė ir jai talkinantys Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo riteriai.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Rubaičių piliakalnis 21 km Padievyčio piliakalnis 18 km |
Medvėgalis 19 km Pilių piliakalnis 11 km |
Papilių piliakalnis 22 km Plūsčių piliakalnis 17 km |
|||||||||
Rubinavo piliakalnis 22 km |
|
Gudelių piliakalnis 13 km | |||||||||
Pagramančio piliakalnis 20 km | Batakių piliakalnis 15 km | Ivangėnų piliakalniai 10,5 km Simėnų piliakalnis 9 km |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Linas Tamulynas. Gegužkalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 487 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.