Gedminaičių dvaras
| Gedminaičių dvaras | |
|---|---|
 Ūkinio pastato liekanos
| |
| Vieta | Gedminaičiai, Šilutės rajonas |
| Bajorų giminės | Pliateriai |
| Pastatų būklė | sunykę |
Gedminaičių dvaras – neišlikęs dvaras, buvęs Gedminaičiuose, Šilutės rajone.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki XX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gedminaičiai pirmą kartą paminėti 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Tuo metu kaime gyveno 9 šeimos, 1695 m. – 13. 1820 m. Švėkšnos dvaras buvo padalintas keturiems broliams grafams Broel-Pliateriams, Gedminaičių dvaras, iki tol buvęs Švėkšnos dvaro dalimi, tapo savarankišku ūkiniu vienetu. Tuomet Gedminaičiai ir keli šalia jo buvę kaimai atiteko grafui Jurgiui Broel-Pliateriui. Grafas dvare apsigyveno pasibaigus 1831 m. sukilimui. Kartu atvyko ji sekretorius, pagalbininkas rašytojas Simonas Stanevičius, dvare praleidęs trejus metus. Grafas Broel-Pliateris ir Stanevičius buvo sugalvoję surinkti visus iki to laiko išleistus šaltinius apie lietuvių praeitį ir kalbą, Gedminaičiuose įkurti Lituanistikos centrą.
1836 m. dvarą paveldėjo Jurgio Broel-Pliaterio sūnus Teodoras Antanas Juozas Broel-Pliateris, dvare gyvenęs ir miręs. Po Teodoro Broel-Pliaterio mirties (1899 m.) dvaras galimai priklausė Jurgiui Felicijonui Broel-Pliateriui.[1]
XX a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1924 m. dvaras nacionalizuotas pagal Žemės reformos valdybos nutarimą Nr. 786. 1928 m. dvarą nusipirko Eduardas Jatulis, Lietuvos konsulas Tilžėje. Tuo metu dvarui priklausė 79,6666 ha žemės: 5,05 ha skirta sodybai, 51,4486 ha – dirbamai žemei, 19,525 ha – pievoms, 3,643 ha – keliams ir vandens telkiniams. Nupirktoje žemėje augo apie 123 vnt. kriaušių ir obelų, 17-50 m. amžiaus, bei dešimt pastatų:
| Paskirtis | Matmenys (m) | Sienos | Stogas |
|---|---|---|---|
| Gyvenamasis namas | 27 x 11,5 x 3 | rąstai | gontas |
| Kumetynas | 28 x 13,2 x 3,2 | rąstai | čerpės |
| Svirnas | 20,1 x 9,2 x 4 | rąstai | čerpės |
| Sklepas (rūsys) | 20 x 7,5 x 3,5 | akmenys | gontas |
| Tvartas raguočiams ir arkliams | 106 x 13 x 2,8 | akmenys | čerpės |
| Daržinė | 42 x 9,5 x 2,5 | rąstai | gontas |
| Daržinė | 60 x 10,2 x 3 | rąstai | gontas |
| Kiaulininkas | 20 x 3,7 x 2 | rąstai | čerpės |
| Kiaulininkas | 10 x 3,5 x 2,2 | rąstai | čerpės |
| Paukštininkas | 17 x 8 x 2 | rąstai | čerpės |
E. Jatulis 1939–1945 m. buvo Lietuvos konsulas Mandžiūrijoje. Tuo metu dvare gyveno jo žmona Bronislava Jatulienė ir sūnūs Vytautas bei Gediminas Tautvydas. B. Jatulienė mirė 1943 m., sūnūs 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Tarybinė valdžia dvarą paėmė į valstybinį fondą: Respublikinės žemės komisijos prie LTSR Ministrų Tarybos 1945–1948 m. byloje „Pabėgusių su priešais“ ūkio sąraše nurodyta: „Į valstybinį fondą paimta 80 ha žemės, 2 gyvenamieji namai, 2 tvartai, 2 kluonai, svirnas, nenurodytos paskirties pastatas“.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Norkutė, Ona. „Gedminaičių dvaras“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2015-10-20.