Gardino Naujoji pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Naujoji pilis
Senoji ir Naujoji pilys
Commons-logo.svg Vikiteka: Gardino Naujoji pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Gardino Naujoji pilis – XII a. – XVIII a. gynybinių, kulto ir visuomeninių pastatų kompleksas Gardine, Nemuno dešiniajame krante dalis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gardino Senosios pilies Žemutinė pilis 17341751 m. pagal Karlo Frydricho fon Pepelmano ir italų architektų projektus perstatyta į rokokinius dviejų aukštų trijų korpusų rūmus, kurių viduryje – didelis keturkampis kiemas. Juose buvo koplyčia, senatorių ir pasiuntinių salės, Abiejų Tautų Respublikos valdovo apartamentai – buvo viena jo rezidencijų. Ši pilis vadinama Naująja pilimi, arba Karališkąja pilimi. 1726 m. pastatytame atskitame pastate posėdžiaudavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba, rinkdavosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai, veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Iždo komisija, Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas.

1793 m. Karališkojoje pilyje posėdžiavęs Abiejų Tautų Respublikos Nebylusis Seimas patvirtino Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą. Tuo metu Gardinas ir pilis buvo apsupti Rusijos ir Prūsijos kariuomenių. Rusijos imperatorės Jekaterinos II nurodymu pilyje 1795 m. pabaigoje – 1797 m. pradžioje buvo laikomas paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Pilies rūmai pritaikyti ligoninei, vėliau įrengtos kareivinės. Apgriuvusioje Senojoje pilyje Rusijos valdžia kalino 18301831 m. ir 1863 m. sukilėlius. Lenkijos valdymo laikotarpiu 19201939 m. Karališkojoje pilyje buvo įrengtas viešbutis, kazino. Per Antrąjį pasaulinį karą rūmai sudegė, jų likučiai 1952 m. perstatyti, juose iki 1991 m. buvo Baltarusijos Komunistų partijos Gardino srities komiteto būstinė.

Aukštutinėje ir Karališkojoje pilyse veikia Gardino istorijos ir archeologijos muziejus įkurtas 1920 m.[1]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Walter Hentschel: Die sächsische Baukunst des 18. Jahrhunderts in Polen, Berlin (Ost) 1967, Bd. 1, S. 189 f., S. 285–297, Abb. 58; Bd. 2, Abb. 217-220b, 369–399.
  • Walter May: Das sächsische Bauwesen unter August II. und August III. von Polen, in: Polen und Sachsen – zwischen Nähe und Distanz, Dresden 1997 (Dresdner Hefte; 50), S. 17-26.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kazys Napoleonas Kitkauskas, Algirdas Matulevičius, Adolfas Tautavičius. Gardino Naujoji pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 424-425 psl.

Koordinatės:53°40′34.1″N 23°49′30.36″E / 53.676139°N 23.8251°E / 53.676139; 23.8251