Gandzi tibetiečių autonominė prefektūra
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Gandzi tibetiečių autonominė prefektūra kin. 甘孜藏族自治州 tibet. དཀར་མཛེས་བོད་རིགས་རང་སྐྱོང་ཁུལ་ | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Kinija
|
| Provincija | Sičuanas |
| Administracinis centras | Kangdingas |
| Apskričių skaičius | 18 |
| Gyventojų | 880 000 |
| Plotas | 151 078 km² |
| Tankumas | 6 žm./km² |
Gandzi (Gardzės) tibetiečių autonominė prefektūra (kin. 甘孜藏族自治州, pinyin: Gānzī Zàngzú Zìzhìzhōu; tibet. དཀར་མཛེས་བོད་རིགས་རང་སྐྱོང་ཁུལ་ = Kardzé Börik Rangkyongkhül) – autonominė prefektūra Kinijos Sičuano provincijoje. Prefektūros plotas 151 078 km². Iš 880 tūkst. gyventojų tibetiečiai sudaro 78 %. Prefektūros administracinis centras – Kangdingas.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visa prefektūros teritorija priklauso Tibeto plynaukštei. Per ją iš šiaurės į pietus teka trys didelės upės. Rytinėje dalyje yra Dadu upė, kurios baseine yra Danbos, Kangdingo ir Ludingo savivaldybės. Prefektūros viduriu teka Jalongas, o prefektūros vakarinis pakraštys sutampa su Jangdzės slėniu.
Gandzi prefektūra užima istorinio Khamo regiono rytinę dalį.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viduramžiais prefektūros teritorijoje egzistavo Čaklos, Dergės, Litango, Batango, Sertaro, Horpų ir kitos karalystės. Kuomet Čingų imperija nugalėjo Hošutų chanatą, 1724 m. Tibetas buvo padalintas. Taip būsimosios Gandzi prefektūros teritorijos buvo priskirtos administruoti Sičuano provincijai. XX a. pradžioje jos priskirtos Sikango provincijai.
Po Sinhajaus revoliucijos prasidėjus Kinijos dezintegracijai, Tibetas tapo de facto nepriklausomas, o Gandzės teritorijos – susidūrimų tarp Tibeto ir Kinijos lauku. 1930 m. Tibeto armija užėmė regioną, tačiau 1932 m. jis sugrįžo į rankas kinų karo vadams.
1950 m. teritorija prijungta prie Kinijos Liaudies Respublikos ir Sičuano. 1955 m. suformuota autonominė prefektūra.
Savivaldybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prefektūrą sudaro 1 miestas ir 17 apskričių:
| Žemėlapis | # | Pavadinimas | Kiniškai | Pinyin | Tibetietiškai | Wylie | Gyventojų (2010 m.) |
Plotas (km²) | Tankumas (/km²) |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||
| 1 | Kangdingas | 康定市 | Kāngdìng Shì | དར་མདོ་གྲོང་ཁྱེར་ | dar mdo grong khyer | 130,142 | 11,486 | 11.33 | |
| 2 | Ludingas | 泸定县 | Lúdìng Xiàn | ལྕགས་ཟམ་རྫོང་ | lcags zam rdzong | 83,386 | 2,165 | 38.51 | |
| 3 | Danba | 丹巴县 | Dānbā Xiàn | རོང་བྲག་རྫོང་ | rong brag rdzong | 59,696 | 4,656 | 12.82 | |
| 4 | Dziulongas | 九龙县 | Jiǔlóng Xiàn | བརྒྱད་ཟུར་རྫོང་ | brgyad zur rdzong | 62,133 | 6,766 | 9.18 | |
| 5 | Jadziangas | 雅江县 | Yǎjiāng Xiàn | ཉག་ཆུ་རྫོང་ | nyag chu rdzong | 50,225 | 7,558 | 6.64 | |
| 6 | Davu (Daofu) | 道孚县 | Dàofú Xiàn | རྟ་འུ་རྫོང་ | rta 'u rdzong | 55,396 | 7,053 | 7.85 | |
| 7 | Luhuo | 炉霍县 | Lúhuò Xiàn | བྲག་འགོ་རྫོང་ | brag 'go rdzong | 46,558 | 4,601 | 10.11 | |
| 8 | Garzė | 甘孜县 | Gānzī Xiàn | དཀར་མཛེས་རྫོང་ | dkar mdzes rdzong | 68,523 | 7,303 | 9.38 | |
| 9 | Sinlongas | 新龙县 | Xīnlóng Xiàn | ཉག་རོང་རྫོང་ | nyag rong rdzong | 50,393 | 8,570 | 5.88 | |
| 10 | Dege | 德格县 | Dégé Xiàn | སྡེ་དགེ་རྫོང་ | sde dge rdzong | 81,503 | 11,025 | 7.39 | |
| 11 | Baiju | 白玉县 | Báiyù Xiàn | དཔལ་ཡུལ་རྫོང་ | dpal yul rdzong | 56,290 | 10,386 | 5.41 | |
| 12 | Sersiu | 石渠县 | Shíqú Xiàn | སེར་ཤུལ་རྫོང་ | ser shul rdzong | 80,834 | 24,944 | 3.24 | |
| 13 | Sertaras | 色达县 | Sèdá Xiàn | གསེར་ཐར་རྫོང་ | gser thar rdzong | 58,606 | 9,332 | 6.28 | |
| 14 | Litangas | 理塘县 | Lǐtáng Xiàn | ལི་ཐང་རྫོང་ | li thang rdzong | 69,046 | 13,677 | 5.04 | |
| 15 | Batangas | 巴塘县 | Bātáng Xiàn | འབའ་ཐང་རྫོང་ | 'ba' thang rdzong | 48,649 | 7,852 | 6.19 | |
| 16 | Siangčengas | 乡城县 | Xiāngchéng Xiàn | ཕྱག་འཕྲེང་རྫོང་ | phyag 'phreng rdzong | 33,170 | 5,016 | 6.61 | |
| 17 | Daočengas | 稻城县 | Dàochéng Xiàn | འདབ་པ་རྫོང་ | 'dab pa rdzong | 31,113 | 7,323 | 4.24 | |
| 18 | Derongas | 得荣县 | Déróng Xiàn | སྡེ་རོང་རྫོང་ | sde rong rdzong | 26,209 | 2,916 | 8.98 |
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- tibetiečiai – 78,37 %
- haniai – 18,24 %
- i – 2,56 %
- čiangai – 0,32 %
- hujai – 0,24 %
Prefektūroje yra didelė lingvistinė įvairovė. Čia vartojamos tibetiečių ir čiangų kalbos. Svarbiausios čiangų kalbos yra guičiongų (Kangdingas), muya (Ludingas), giarongų (Danba), pietinių pumių (Dziulongas), žabų (Jadziangas), horpų (Davu), čiueju (Sinlongas) ir kt.