Gandzi tibetiečių autonominė prefektūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gandzi tibetiečių autonominė prefektūra
kin. 甘孜藏族自治州
tibet. དཀར་མཛེས་བོད་རིགས་རང་སྐྱོང་ཁུལ་
Sichuan subdivisions - Garzê.svg
Valstybė: Kinijos vėliava Kinija
Provincija: Sičuanas
Administracinis centras: Kangdingas
Apskričių skaičius: 18
Gyventojų (): 880 000
Plotas: 151 078 km²
Tankumas (): 6 žm./km²

Gandzi (Gardzės) tibetiečių autonominė prefektūra (kin. 甘孜藏族自治州, pinyin: Gānzī Zàngzú Zìzhìzhōu; tibet. དཀར་མཛེས་བོད་རིགས་རང་སྐྱོང་ཁུལ་  = Kardzé Börik Rangkyongkhül) yra autonominė prefektūra Kinijos Sičuano provincijoje. Prefektūros plotas 151 078 km². Iš 880 tūkst. gyventojų tibetiečiai sudaro 78%. Prefektūros administracinis centras – Kangdingas.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prefektūroje yra didelė lingvistinė įvairovė. Čia vartojamos tibetiečių ir čiangų kalbos. Svarbiausios čiangų kalbos yra guičiongų (Kangdingas), muya (Ludingas), giarongų (Danba), pietinių pumių (Dziulongas), žabų (Jadziangas), horpų (Davu), čiueju (Sinlongas) ir kt.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visa prefektūros teritorija priklauso Tibeto plynaukštei. Per ją iš šiaurės į pietus teka trys didelės upės. Rytinėje dalyje yra Dadu upė, kurios baseine yra Danbos, Kangdingo ir Ludingo savivaldybės. Prefektūros viduriu teka Jalongas, o prefektūros vakarinis pakraštys sutampa su Jangdzės slėniu.

Gandzi prefektūra užima istorinio Khamo regiono rytinę dalį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžiais prefektūros teritorijoje egzistavo Čaklos, Dergės, Litango, Batango, Sertaro, Horpų ir kitos karalystės. Kuomet Čingų imperija nugalėjo Hošutų chanatą, 1724 m. Tibetas buvo padalintas. Taip būsimosios Gandzi prefektūros teritorijos buvo priskirtos administruoti Sičuano provincijai. XX a. pradžioje jos priskirtos Sikango provincijai.

Po Sinhajaus revoliucijos prasidėjus Kinijos dezintegracijai, Tibetas tapo de facto nepriklausomas, o Gandzės teritorijos – susidūrimų tarp Tibeto ir Kinijos lauku. 1930 m. Tibeto armija užėmė regioną, tačiau 1932 m. jis sugrįžo į rankas kinų karo vadams.

1950 m. teritorija prijungta prie Kinijos Liaudies Respublikos ir Sičuano. 1955 m. suformuota autonominė prefektūra.

Savivaldybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prefektūrą sudaro 1 miestas ir 17 apskričių:

Žemėlapis # Pavadinimas Kiniškai Pinyin Tibetietiškai Wylie Gyventojų
(2010 m.)
Plotas (km²) Tankumas
(/km²)
Garzi mcp.png
1 Kangdingas 康定市 Kāngdìng Shì དར་མདོ་གྲོང་ཁྱེར་ dar mdo grong khyer 130,142 11,486 11.33
2 Ludingas 泸定县 Lúdìng Xiàn ལྕགས་ཟམ་རྫོང་ lcags zam rdzong 83,386 2,165 38.51
3 Danba 丹巴县 Dānbā Xiàn རོང་བྲག་རྫོང་ rong brag rdzong 59,696 4,656 12.82
4 Dziulongas 九龙县 Jiǔlóng Xiàn བརྒྱད་ཟུར་རྫོང་ brgyad zur rdzong 62,133 6,766 9.18
5 Jadziangas 雅江县 Yǎjiāng Xiàn ཉག་ཆུ་རྫོང་ nyag chu rdzong 50,225 7,558 6.64
6 Davu (Daofu) 道孚县 Dàofú Xiàn རྟ་འུ་རྫོང་ rta 'u rdzong 55,396 7,053 7.85
7 Luhuo 炉霍县 Lúhuò Xiàn བྲག་འགོ་རྫོང་ brag 'go rdzong 46,558 4,601 10.11
8 Garzė 甘孜县 Gānzī Xiàn དཀར་མཛེས་རྫོང་ dkar mdzes rdzong 68,523 7,303 9.38
9 Sinlongas 新龙县 Xīnlóng Xiàn ཉག་རོང་རྫོང་ nyag rong rdzong 50,393 8,570 5.88
10 Dege 德格县 Dégé Xiàn སྡེ་དགེ་རྫོང་ sde dge rdzong 81,503 11,025 7.39
11 Baiju 白玉县 Báiyù Xiàn དཔལ་ཡུལ་རྫོང་ dpal yul rdzong 56,290 10,386 5.41
12 Sersiu 石渠县 Shíqú Xiàn སེར་ཤུལ་རྫོང་ ser shul rdzong 80,834 24,944 3.24
13 Sertaras 色达县 Sèdá Xiàn གསེར་ཐར་རྫོང་ gser thar rdzong 58,606 9,332 6.28
14 Litangas 理塘县 Lǐtáng Xiàn ལི་ཐང་རྫོང་ li thang rdzong 69,046 13,677 5.04
15 Batangas 巴塘县 Bātáng Xiàn འབའ་ཐང་རྫོང་ 'ba' thang rdzong 48,649 7,852 6.19
16 Siangčengas 乡城县 Xiāngchéng Xiàn ཕྱག་འཕྲེང་རྫོང་ phyag 'phreng rdzong 33,170 5,016 6.61
17 Daočengas 稻城县 Dàochéng Xiàn འདབ་པ་རྫོང་ 'dab pa rdzong 31,113 7,323 4.24
18 Derongas 得荣县 Déróng Xiàn སྡེ་རོང་རྫོང་ sde rong rdzong 26,209 2,916 8.98