Gajanos transportas

Gajanos transporto sistemą sudaro kelių, geležinkelio, oro ir vandens transportas. Šiaurinėje šalies dalyje, palei pakrantę, transporto sistema yra labiau išvystyta nei likusiose teritorijose. Prasti keliai likusioje šalies dalyje trukdo valstybės ekonomikai.

Miesto transportas

Privatus transportas Džordžtaune.

Viešojo transporto sektoriaus paslaugas šalies sostinėje Džordžtaune teikia privatūs mikroautobusai, kurie aptarnauja atitinkamose teritorijose. Tokių mikroautobusų pervežimo kainos yra reguliuojamos visoje šalyje. Taksi firmų kainos nors ir yra standartinės, bet reguliuojamos mažiau. Tokiomis paslaugomis gyventojai dažnai naudojiesi norėdami susisiekti su kaimo vietovėmis.

Kelių eismo sąlygos yra labai prastos ir mažai prižiūrimos. 2006 m. veikė tik viena šviesoforų sistema. Eismo kontrolės trūkumas sukelia vėlavimus ir avarijas.

Ilgos distancijos transportas

Kabantis Demeraros uosto tiltas per Demerarą.

Keliai

2004 m. Gajanos kelių tinklą sudarė 3 995 kilometrai. Daugelis kelių yra prastos būklės. Jie svarbūs žemės ūkio, kalnakasybos ir kitų ūkio šakų susisiekimui su pakrante ar kitais svarbiais taškais. Pagrindiniai pakrantės keliai iš vakarų į rytus yra asfaltuoti. Nedaug dvijuosčių kelių. Centrinė vyriausybė nuolatos stengiasi sutvarkyti svarbiausius šalies kelius.

Šalyje vairuojama kairiąja kelio puse.

Tiltai

Gajanos pakrantės kelių sistema nėra pratęsta šalies pietuose. Tai sudaro keblumų kertant Demeraros, Berbiso ar Esekvibo upes. Žmonėms ir prekėms judėti per šias spragas tenka keltais. Demeraros upe nutiestas tiltas.

Demeraros kabantis uosto tiltas tai beveik 2 kilometrų dvijuostis tiltas šalia upės žiočių. Jis kabo gan žemai, todėl pro jį gali praplaukti tik maži laivai. Už tilto kirtimą mokamos rinkliavos. Nuo 1998 m. surenkamos rinkliavos už tiltą skiriamos nebe Gajanos vyriausybei, o tilto sąskaitai. Surenkamos pajamos investuojamos į tilto priežiūrą.

2009 m. pabaigtas statyti Takutu tiltas, einantis per Takutu upę. Šis tiltas jungia Latemą ir Braziliją.

Geležinkelis

Tiek keleivių, tiek krovinių komercinės geležinkelio paslaugos šalyje veikė iki 1974 m. Tuomet šalyje veikė vos dvi linijos. Dėl patiriamų nuostolių šalies valdžia nutraukė geležinkelių veiklą visoje valstybėje. Gajana nėra geležinkelio linijomis sujungta su kaimyninėmis valstybėmis.

Upių transportas

Prieplauka Berbiso upėje.

Didelių gabaritų mažos vertės prekes gabenti tolimus atstumus yra pigiau vandens transportu. Tai labai svarbu Gajanoje, kur kelių infrastruktūra yra labai prasta. Dėl kelionių upėmis, šalimais jų pradėta plėtoti įvairi ekonominė veikla. Svarbiausios tokiam transportui yra Berbiso, Esekvibo ir Demeraros upės.

Beveik visas eksporto ir importo prekės atkeliauja į šalį per jūrą. Didžiausias uostas - šalies sostinė Džordžtaunas, kuris įsikūręs ties Demeraros upės žiotimis.

Upėse yra ribojamas laivų dydis ir laikomasi šalies ir užsienio reikalavimų.

Apie 1 000 kilometrų vandens kelių Gajanoje naudojama komercijai.

Oro transportas

Oro transportas vaidina itin svarbų vaidmenį Gajanos plėtroje. Dėl prastų galimybių susisiekti su šalies pietumis, oro transportas yra beveik vienintelė priemonė tai padaryti. Pirmasis skrydis šalyje įvyko 1913 m. Nuo 1929 m. šalyje pradėta teikti oro pašto paslauga.

Trūkumai

Prastas Gajanos transporto sistemos išsivystymas trukdo šalies ekonominei ir socialinei plėtrai. Pirmiausiai, prasti keliai didina gamybos sąnaudas, todėl mažina konkurencingumą, ypąč kalnakasybos ir miškininkystės sektoriuose. Taip pat trukdo daugelio žaliavų eksploatavimui iš šalies pietinių dalių. Smarkiai apribotas gyventojų susisiekimas. Dėl prastos integracijos į šalies pietūs, Gajanai kyla sunkumų su šalies politiniu vientisumu.

Pagal Gajanos nacionalinio vystymosi strategiją iki 2010 m. tikimasi išplėtoti kelius, pagerinti susisiekimą su kaimyninėmis šalimis. Pagerinti keliai leistų plėtotis šalies ekonomikai. Tikimasi įkurti giliavandenius uostus Demeraros ir Esekvibo upėse.