Gabionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gabionai – puošybiniai elementai prie Molėtų observatorijos

Gabionas (pranc. gabion, it. gabbione – didelis narvas) [1] – vielinio tinklo dėžė, prikrauta akmenų, skaldos ar kitokio balasto. Gabionai ypač plačiai naudojami civilinėje inžinerijoje ir statyboje:

  • atraminėms sienoms prie vandens telkinių, baseinų pakrančių, dambų, kelių;[2]
  • upių dugno, šliuzų, kanalų paklotams;
  • triukšmo slopinimui prie kelių;
  • kraštovaizdžio formavimui (puošybiniai elementai, paminklų detalės, sėdėjimo vietos);
  • pastatų dalys lauke ir viduje (terasos, kolonos, vizualiniai atributai).
Šlaito sutvirtinimas gabionais

Gabionai plačiai naudoti viduramžių ir vėlesnių laikų fortifikacijoje: pinti cilindro formos narvai, užpildyti velėnomis, gruntu, buvo nesunkiai perkeliami ir transportuojami iš vietos į vietą, įrengiant gynybines pozicijas pabūklams ir žmonėms, apsaugant karo lauko stovyklas, kitus objektus ir pan.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]