Futūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Futūnai
Šokėjai iš Futūnos
Šokėjai iš Futūnos
Gyventojų skaičius >8000
Populiacija šalyse Voliso ir Futūnos vėliava Volisas ir Futūna: ~4650
Naujosios Kaledonijos vėliava Naujoji Kaledonija: ~3000
Vanuatu vėliava Vanuatu
Kalba (-os) futūnų, prancūzų
Religijos krikščionybė (katalikai)
Giminingos etninės grupės uvėjai, samojiečiai, tuvaliečiai, kiti polineziečiai

Futūnai arba futūniečiai – polineziečių tauta, gyvenanti Futūnos bei Alofio salose (Prancūzijos valda). Be to, gyvena išeivijoje daugiausia Naujojoje Kaledonijoje, Voliso saloje. Populiacija – ~8 tūkst. žmonių. Kultūriškai artimi uvėjams, bet išlaikę archajiškesnę kultūrą. Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos futūnų kalba (turi lotynišką raštą). Taip pat vartoja prancūzų kalbą. Tikintieji – krikščionys (Romos katalikai).

Futūnai greičiausiai susidarė iš samojiečių, apgyvendinusių Futūnos salą. Apie I tūkstm. pabaigą futūnai ėmė migruoti į Tuvalu (davė pradžią tuvaliečiams) bei kitas išorines Polinezijos salas. Išeiviai į Futūnos įsikūrė netgi Vanuatu salyne, kur savo salą taip pat vadina Futūna (šneka vakarų futūnų kalba).

Horno salų gyventojai (1616 m. piešinys)

Tradiciniai verslai – rankinė žemdirbystė (jasai, kolokazija, bananai, kokospalmės, duonmedžiai ir kt.), žvejyba, gyvulininkystė (kiaulių, vištų auginimas). Amatai: audimas, verpimas, tapos pluošto išdirbimas. Dabar verčiasi daugiausia kopros ruošimu, žvejyba, gyvulininkyste, suvenyrų iš kriauklių gamyba, perlamutro gavyba, dirba samdiniais Naujojoje Kaledonijoje ir Vanuatu.

Tradicinis būstas antžeminis, stulpinės sandaros, ovalaus plano su kūginiu dvišlaičiu stogu, dengta palmių lapais. Sienos sudarytos iš demblių. Alofio saloje yra statinių ant akmeninių platformų (matyt, uvėjų įtaka). Kaimuose statyti vyrų sueigų namai.

Socialinė sankloda futūnų panaši į uvėjų: tautą valdo karalius su pagalbininku (mua), didelę įtaką turi karo vadai (toa). Giminės jungiasi toteminiu principu, išsiskiria visuomeniniai sluoksniai.

Futūnų tradicinis tikėjimas turi šamanizmo, protėvių kulto, vadų, dvasių garbinimo bruožų ir kitų polineziečių pasaulėžiūrai būdingų bruožū. Turėjo gausią dievų plejadą (atua). Žyniai-aiškiaregiai laikyti tarpininkais tarp giminės narių ir jų mirusių protėvių-globėjų. Mirusieji būdavo laidojami giminės kapavietėse fale mate. XX a. pr. futūnai atversti į katalikybę.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998