Fundamento de Esperanto
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Fundamento de Esperanto (liet. Esperanto pagrindai) – L. L. Zamenhofo knyga, kuri buvo išleista 1905 m. pavasarį. 1905 m. rugpjūčio 9 d. pirmajame Pasauliniame Esperanto kongrese (Pajūrio Bulonėje, Prancūzija) ji buvo paskelbta oficialiu kalbos šaltiniu.
„Fundamento“ yra sudaryta iš keturių dalių: įvadas (Antaŭparolo), gramatika (Gramatiko), pratimų rinkinys (Ekzercaro) ir „Universalusis žodynas“ (Universala Vortaro). Beveik viskas, išskyrus įvadą, knygoje yra Zamenhofo ankstesni darbai.
„Fundamento“ gramatikos ir žodyno skyriai parašyti penkiomis kalbomis: prancūzų, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų.