Fula (sala)
60°08′ š. pl. 02°04′ v. ilg. / 60.133°š. pl. 2.067°r. ilg.
Fula (angl. Foula) – sala Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje, pačiuose Šetlando salyno vakaruose, nutolusi 26 km į pietvakarius nuo Meinlando salos. Plotas – 12,7 km². Sala 4 km ilgio, 6 km pločio. Krantai aukšti, skardingi, 150–365 m aukščio. Pati Fulos sala iškyla iki 418 m (Snoigo k.). 3 km į rytus nuo salos negiliai po vandeniu stūkso Šalds o Fulos ("Shaalds o' Foula) rifai.[1] Klifuose peri gausios jūrinių paukščių kolonijos, čia yra gausiausia didžiųjų plėšikų populiacija Britanijoje.[2]
2011 m. Fuloje gyveno 38 žmonės. Jie susitelkę Hametuno ir Hamo kaimuose. Verčiamasi avininkyste, žvejyba, turizmu. Yra presbiterijonų koplyčia, švyturys. Fula dažnai įvardijama kaip atokiausia gyvenama vieta Jungtinėje Karalystėje.[3] Į salą skrenda 12 keleivių gabenantis lėktuvas iš Tingvalo netoli Lerviko (yra Fulos oro uostas). Taip pat plaukia keltas iš Volso.
Salos pavadinimas kildinamas iš sen. skandinavų žodžio Fugley „paukščių sala“.[4] Fula apgyvendinta prieš 5000 metų, rasta priešistorinių akmenų ratų liekanų.[5] 1720 m. daugelį salos gyventojų pražudė raupų epidemija (dėl izoliacijos jie neturėjo imuniteto).[6] 1752 m. Fulos gyventojai neperėjo prie Grigaliaus kalendoriaus ir ligšiol švenčia religines šventes pagal Julijaus kalendorių. Iki pat XIX a. pr. Fuloje tebevartota nornų kalba, giminiška senajai skandinavų kalbai.[2]
-
Buvęs pašto skyrius -
Hamo gyvenvietė -
Pakrantės skardžiai -
Fulos kraštovaizdis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ [http://shetlopedia.com/Shaalds_of_Foula „Hoevdi Grund“[, Shetlopedia.
- ↑ 2,0 2,1 Foula. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Lafferty, Jamie (9 December 2021). „Foula: Britain's most remote inhabited island“. BBC Travel. Nuoroda tikrinta 17 December 2021.
- ↑ Mills, David (2011). A Dictionary of British Place Names. Oxford University Press.
- ↑ Bradley, Helen (2004). „Foula Archaeology“. Foula Heritage.
- ↑ Watts, Sheldon (1997). Epidemics and History: Disease, Power and Imperialism. New Haven and London: Yale University Press. pp. 85–86. ISBN 0-300-08087-5.