Fricis Krūminis
Fricis Krūminis (latv. Fricis Krūmiņš; 1877 m. vasario 28 d. Kauno gubernijos Mažeikių apskrities Akmenės vlsč. Alkiškių kaime – 1971 m. rugsėjo 4 d. Salduje, Latvijos TSR) – Lietuvos latvių mokytojas ir visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1898 m. baigęs Irlavos mokytojų seminariją, grįžo dirbti pedagoginį darbą į gimtąjį kaimą. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai, Alkiškių pradinė mokykla dirbo pagal valstybinę programą, bet mokoma buvo latviškai.
Tuo metu Alkiškiuose gyventojų daugumą sudarė latviai, kaime veikė švietimo draugija „Rīts“ ir blaivybės draugija „Gaisma“. Buvo ruošiami tautiški vakarai, minimos latviškos šventės. Vienas iš pagrindinių šių renginių organizatorių Alkiškiuose buvo F.Krūminis.
Be to, nuo pat 1898 m. jis ėmė pavaduoti savo tėvą Janį Krūminį, Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčios vargonininką. Teko vargonuoti ir vadovauti parapijos chorui, mokyti vaikus tikybos ir vesti bažnytinę gimimo–mirimo registracijos knygą. 1939 m. jis buvo paskirtas Latvijos Respublikos Švietimo ministerijos atstovu Lietuvai.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Grįžus iš tremties, apsigyventi Alkiškiuose leista nebuvo ir F.Krūminis apsistojo pas savo dukterį Saldaus mieste. Po mirties palaidotas gimtajame kaime.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Trijų žvaigždžių ordinas (1939 m.)