Fotopopierius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fotopopierius – nepermatoma, lanksti medžiaga, skirta pozityviniams vaizdams gauti.

Priklausomai nuo fotografavimo proceso, fotopopierių galima vadinti šviesai jautria medžiaga arba specialiu popierium, skirtu nuotraukų spausdinimui.

Fotopopierius – šviesai jautri medžiaga[taisyti | redaguoti kodą]

Fotopopierius naudojamas tradicinėje fotografijoje yra padengtas šviesai jautria emulsija.

Fotopopierius paprastai yra eksponuojamas iš negatyvo (fotojuosta, fotoplokštelė) naudojant fotodidintuvą arba kontaktinio spausdinimo būdu. Paveiktoje šviesos emulsijoje vyksta cheminės reakcijos ir susiformuoja nematomas vaizdas, kuris išryškėja atliekant tolimesnį cheminį apdirbimą (ryškinimas, fiksavimas).

Efektyvusis fotopopieriaus jautrumas yra dešimtis kartų mažesnis nei fotojuostų ir sudaro vienetus ir vienetų dalis pagal GOST. Tipiniai išlaikymai spausdinant – minutės ar sekundės, kai tuo tarpu juostos eksponavimo laikas – dešimtosios ir šimtosios sekundės dalys.

Fotopopieriaus klasifikavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Fotopopierius gali būti skirtas tiek spalvotai, tiek juodai baltai fotografijai.

Fotografavimo proceso tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal fotografavimo procesą „juosta-antspaudas“, popierius skirtomas į tokius tipus:

  • Negatyvinis-pozityvinis – šiuolaikiškiausias fotopopierius, ant kurio vaizdai spausdinami iš negatyvo;
  • Pozityvinis-pozityvinis – juosta ir popierius yra pozityvai, kai spausdinama iš skaidrės naudojant Ilvochrome procesą;
  • Pozityvinis-pozityvinis – pozityvinė juosta, atliekanti ir popieriaus funkciją, kaip Polaroid procese.

Pagrindo tipai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pluoštinio pagrindo (FB – angl. fiber-based). Tokio fotopopieriaus pagrindas yra plonas popierius (tankis 120–135 g/m²), puskartonis (180 g/m²) ar kartonas (240 g/m²), kuris gaminamas laikantis nustatytos švarumo, mechaniškų priemaišų, sieros junginių kontrolės tvarkos.[1] Pagrindas dengiamas plonu bario sulfato sluoksniu. Šiais laikais šiuo sluoksniu dengiamas tik juodai baltas fotopopierius.
  • Dengtas plastiku (RC – angl. Resin-coated). Tokio fotopopieriaus popierinis sluoksnis yra tarp dviejų sluoksnių polietileno. Todėl jį paprasčiau naudoti, džiovinant popierius nesusivynioja, nereikalingas blizginimas. Gaminamas spalvotas ir juodai baltas plastikinis fotopopierius.
  • Poliesterinis. Ši medžiaga naudojama kaip pagrindas gaminant šiuolaikinį fotopopierių,
  • Kalkė – pusiau permatoma, lanksti medžiaga, padengta didelio kontrasto fotoemulsija. Fotokalkė skirta gauti tarpinį negatyvą naudojant kontaktinio ar refleksinio spausdinimo metodus.

Juodai balto fotopopieriaus emulsijos rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Sidabro chloridinė
  • Sidabro bromidinė
  • Sidabro chlorbromidinė

Popierius, juodai baltam spausdinimui, gaminamas pastovaus ir kintančio kontrasto. Pastovaus kontrasto popierius skirstomas į minkštą, normalų, kontrastinį ir ypač kontrastinį. Pagal TSRS standartus buvo žymima nuo Nr. 1 iki Nr. 7, priklausomai nuo kontrastingumo.

Popierius su kintančiu kontrastu skirtas multikontrastiniam spausdinimui, jo kontrastingumas reguliuojamas filtrais. Šis popierius yra gana plačiai naudojamas, todėl pastovaus kontrasto popierius sutinkamas rečiau.

Paviršiaus faktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Fotopopierius gaminamas matiniu, blizgiu ir įspaudiniu paviršiumi. Blizgus paviršius gaunamas jį blizginant po visų cheminių procedūrų.

Kaikurios specialios fotopopieriaus rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Aristotipinis fotopopierius (gr. aristos – geriausias ir typos – antspaudas, atvaizdas) – sidabro chloridinis fotopopierius, kuriame matomas vaizdas gaunamas be ryškinimo, ilgai eksponuojant saulės šviesoje. Vaizdas tvirtinamas fiksavimu. Buvo plačiai naudojamas iki ryškinamo popieriaus atsiradimo.
  • Reversinis fotopopierius (lot. reversio – pasukimas) – šviesai labai jautrus popierius, skirtas gauti pozityvinį vaizdą iš skaidrės, naudojant projekcinį spausdinimą. Juodai baltas reversinis popierius pagal spektrinį jautrumą yra ortochromatinis ir apdirbamas raudonoje šviesoje. Naudojamas diapozityvų kopijoms daryti. Apsaugai nuo išmirkimo – padengtas laku. Paprastai gaminamas rulonais ir naudojamas automatizuotuose spausdinimo aparatuose.
  • Techninis fotopopierius – skirtas prietaisų parodymų registracijai, dokumentų ir brėžinių kopijavimui ir kt.[2]Gaminamas sidabro halogenidų pagrindu ir nesidabriniu (pvz.: termografiniu) pagrindu. Pagal paskirtį skirstomas į:
    • Registracinį:
      • Oscilografinis;
      • Elektrokardiografinis;
      • Fototelegrafinis – ortochromatinis, ypač jautrus fotopopierius, skirtas atkurti vaizdams fototelegrafo aparate.
    • Šviesoraštinį:
      • Fotostatinis negatyvinis – labai jautrus, ortochromatinis, kontrastinis fotopopierius.
      • Fotostatinis pozityvinis – vidutinio jautrumo, nesensibilizuotas, kontrastinis fotopopierius.
      • Greito kopijavimo – nesensibilizuotas, kontrastinis fotopopierius.
      • Kartografinis – nedidelio jautrumo, nesensibilizuotas, kontrastinis fotopopierius. Naudojamas lipdukų gamybai, atskiriant fotoemulsijos sluoksnį nuo pagrindo.
      • Diazotipinis – mažo jautrumo fotopopierius, skirtas kontaktiniam kopijavimui ultravioletiniuose spinduliuose.

Spausdintuvų fotopopierius[taisyti | redaguoti kodą]

Spausdintuvų fotopopierius – specialus popierius skirtas spausdinti skaitmeninės fotografijos vaizdus rašaliniais ir lazeriniais spausdintuvais. Nuo paprasto popieriaus skiriasi griežtai nustatytomis spalvinėmis ir mechaninėmis (įgėrio, dažų išsiliejimo) savybėmis.

Taip pat galima išskirti šilumai jautrų popierių skirtą faksimiliniams aparatams.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Фотобумага // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
  • Подслой // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Подложка // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
  2. Техническая фотобумага // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.