Specifinė fobija
Specifinė fobija – baimė įvairiausiems dirgikliams, pavyzdžiui: vorams, gyvatėms, gyvūnams, aukščiui, audroms, ligoms, sužeidimams, buvimui vienam, mirčiai, užsikrėsti ir kt. Šio tipo fobijos kartais gali atsirasti apsinuodijus psichostimuliatoriais ar haliucinogenais ir, retai, sergant organinėmis ligomis, tokiomis kaip smegenų navikai ar cerebrovaskulinė liga.[1]
Vaikams ir paaugliams, kuriems diagnozuota specifinė fobija, vėliau gyvenime kyla didesnė rizika susirgti papildoma psichopatologija.[2]
Pacientai dažnai mėgina sušvelninti specifines fobijas bei nerimą alkoholiu ir neretai dėl to tampa priklausomi nuo jo.[reikalingas šaltinis]
Diagnostikos kriterijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ryškus ir nuolatinis baiminimasis, kuris yra per didelis arba nepagrįstas, sukeltas konkretaus objekto ar situacijos, arba situacijos įsivaizdavimo (pvz., plaukiojimas, aukštis, gyvūnai, injekcija, matyti kraują).
- Baimės stimulo pasirodymas beveik visada ir nedelsiant provokuoja nerimo atsaką, kuris gali pavirsti panikos priepuoliu. Pastaba: Vaikams nerimas gali pasireikšti verkimu, prisiglaudimu, drebuliu.
- Asmuo pripažįsta, kad baimė yra per didelė arba nepagrįsta. Pastaba: vaikams, šios funkcijos gali nebūti.
- Susidūrimo su baime yra vengiama arba jis yra priimamas su intensyviu nerimu ir kančia.
- Asmenims iki 18 metų, fobijos trukmė yra ne mažiau kaip 6 mėnesiai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Fobija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-11.
- ↑ Eaton WW, Bienvenu OJ, Miloyan B (August 2018). „Specific phobias“. The Lancet. Psychiatry. 5 (8): 678–686. doi:10.1016/S2215-0366(18)30169-X. PMC 7233312. PMID 30060873.