Specifinė fobija

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Specifinė fobija – baimė įvairiausiems dirgikliams, pavyzdžiui: vorams, gyvatėms, gyvūnams, aukščiui, audroms, ligoms, sužeidimams, buvimui vienam, mirčiai, užsikrėsti ir kt. Šio tipo fobijos kartais gali atsirasti apsinuodijus psichostimuliatoriais ar haliucinogenais ir, retai, sergant organinėmis ligomis, tokiomis kaip smegenų navikai ar cerebrovaskulinė liga.

Pacientai dažnai mėgina sušvelninti specifines fobijas bei nerimą alkoholiu ir neretai dėl to tampa priklausomi nuo jo.

Diagnostikos kriterijai

1. Ryškus ir nuolatinis baiminimasis, kuris yra per didelis arba nepagrįstas, sukeltas konkretaus objekto ar situacijos, arba situacijos įsivaizdavimo (pvz., plaukiojimas, aukštis, gyvūnai, injekcija, matyti kraują).
2. Baimės stimulo pasirodymas beveik visada ir nedelsiant provokuoja nerimo atsaką, kuris gali pavirsti panikos priepuoliu. Pastaba: Vaikams nerimas gali pasireikšti verkimu, prisiglaudimu, drebuliu.
3. Asmuo pripažįsta, kad baimė yra per didelė arba nepagrįsta. Pastaba: vaikams, šios funkcijos gali nebūti.
4. Susidūrimo su baime yra vengiama arba jis yra priimamas su intensyviu nerimu ir kančia.
5. Asmenims iki 18 metų, fobijos trukmė yra ne mažiau kaip 6 mėnesiai.