Fiodoras Šubertas
Fiodoras Šubertas | |
---|---|
Gimė | 1789 m. gruodžio 23 d. Sankt Peterburgas, Rusija |
Mirė | 1865 m. lapkričio 15 d. (75 metai) Štutgartas, Vokietija |
Palaidotas (-a) | Hopenlau kapinės (Štutgartas) |
Fiodoras Šubertas (1789 m. gruodžio 23 d. – 1865 m. lapkričio 15 d.) – mokslininkas-geodezininkas, Rusijos imperijos generolas, karinio-topografinio ir geografinio depo direktorius. Vienas Rusijos topografinių žemėlapių pradininkų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė žymaus rusų astronomo Fiodoro Ivanovičiaus Šuberto (1758–1825) šeimoje. Būdamas 14 metų, 1803 m. įstojo į kariuomenę. Nuo 1819 m. ėmė dirbti kariniame-topografiniame depe.
Žemėlapiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]10 varstų žemėlapiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Specialusis Vakarų Rusijos žemėlapis | |
---|---|
Tipas | 62 žemėlapių serija |
Mastelis | 1 : 420 000 |
Geografinė aprėptis | Vakarinė Rusijos imperija |
Leidybos metai | 1832 m. |
Leidėjas | Военно-Топографическое Депо |
Leidybos šalis | Rusijos imperija |
1821 m. F. Šubertas pradėjo sudaryti Vakarų Rusijos žemėlapių seriją (rus. Специальная карта Западной части России,[1] pilnas pavadinimas rus. Специальная карта Западной части Российской Империи, составленная и гравированная в 1/420000 долю настоящей величины при Военно-Топографическом Депо, во время управления генерал квартирмейстера Нейдгарта под руководством генерал-лейтенанта Шуберта). Tai buvo žemėlapių serija masteliu 10 varstų angliškajame colyje (1 : 420 000). Visa žemėlapių serija išleista 1832 m. 62 žemėlapiais.[2]
Iš pradžių buvo planuota išleisti 57–70 žemėlapių, tačiau dėl karininkų stokos darbai vyko labai lėtai. Dėl to 1824 m. žemėlapių sudarymas pristabdytas. Tačiau 10 varstų žemėlapių poreikis buvo toks didelis, kad 1826 m. darbai atnaujinti. Nors 1826–1839 m. specialiųjų žemėlapių serija buvo pagrindiniu Rusijos karinio-topografinio depo darbu, jis vis tiek liko neužbaigtas.[3] Pasenus Šuberto žemėlapiams, 1865–1871 m. išleisti nauji Strelbickio žemėlapiai.
Iki 1850 m. Šuberto specialieji žemėlapiai buvo išsamiausi to laikmečio Rusijos imperijos žemėlapiai. Juose pilnai pavaizduota ir dabartinė Lietuva.
3 varstų žemėlapiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karinis-topografinis Rusijos imperijos žemėlapis | |
---|---|
Tipas | 435 žemėlapių serija |
Mastelis | 1 : 126 000 |
Geografinė aprėptis | Rusijos imperija |
Leidybos metai | 1863 m. |
Leidėjas | Военно-Топографическое Депо |
Leidybos šalis | Rusijos imperija |
Naujo tipo – 3 varstų žemėlapiai (mastelis 1 : 126 000 arba 3 varstai angliškajame colyje) buvo pradėti sudarinėti dar 1846 m., o visa atnaujinta ir smulkesnė žemėlapių serija išleista 1863 m. – iš viso 435 žemėlapiai.[4] Žemėlapiai dar buvo tikslinami ir leidžiami XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.[5] Kaip ir ankstesnieji 10 varstų žemėlapiai, 3 varstų serija apėmė visą Lietuvą, tik nepavaizduoti keli Suvalkų gubernijai priklausantys rytiniai ir šiauriniai gubernijos regionai ir šiaurinis Rytprūsių pakraštys.
Nr. | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |
IX | ||||||
X | ||||||
XI | ||||||
XII | ||||||
XIII | ||||||
XIV |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Карта Шуберта (Специальная карта Западной части Российской Империи), 1826-1840 гг.[neveikianti nuoroda] Kartolog.ru (tikrinta 2021-10-09).
- ↑ Специальная карта западной части Российской Империи. Etomesto.ru (tikrinta 2021-10-09).
- ↑ Специальная карта Западной части России. Southklad.ru (tikrinta 2021-10-09).
- ↑ Военно-топографическая карта Российской Империи. Трехверстовка. Etomesto.ru (tikrinta 2021-10-09).
- ↑ Трехверстная карта Российской Империи. Southklad.ru (tikrinta 2021-10-09).