Final Fantasy XV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Final Fantasy XV
Final Fantasy XV cover.png
Kūrėjas Square Enix,
Leidėjas Square Enix
Dizaineris {{{dizaineris}}}
Kompozitorius {{{kompozitorius}}}
Išleidimo data 2016 m. lapkričio 29 d.
Žanras (-ai) RPG, fantastinis
Režimas Vieno žaidėjo
Reitingai ESRB: T
PEGI: 16
USK: 12
Platforma PlayStation 4, Xbox One, Windows
mob. versija: iOS, Android
Versija
Variklis
Reikalavimai
Platinimas Blu-ray, atsisiuntimas
Licencija {{{licencija}}}
Pirmtakas Final Fantasy XIII
Kitos dalys Final Fantasy

Final Fantasy XV – 2016 m. Japonijos kompanijos „Square Enix“ išleistas kompiuterinis vaidmenų žaidimas; 15-a „Final Fantasy“ pagrindinės žaidimų serijos dalis. 2016 m. išleistas „PlayStation 4“ ir „Xbox One“ konsolėms, 2018 m. pasirodė adaptacija „Windows“ sistemoms.

Vidutiniškai kritikai žaidimą įvertino 82 iš 100 balų vidurkiu pagal metacritic.com suvestinę.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimas buvo anonsuotas 2006 m. Final Fantasy Versus XIII pavadinimu „Sony PlayStation 3“ ir „Microsoft Xbox 360“ konsolėms. Vėliau pakeistas žaidimo pavadinimas į „Final Fantasy XV“ ir pranešta, kad jis bus išleistas „Sony PlayStation 4“ ir „Microsoft Xbox One“ žaidimų konsolėms. 2014 m. žaidimą režisuoti buvo patikėta Hadžime Tabatai („Final Fantasy Type-0“ režisieriui), o buvęs režisierius ir veikėjų dizaineris Tetsuja Nomura nukreiptas dirbti su „Kingdom Hearts“ serijos žaidimais.[2] 2015 m. kovą su žaidimu „Final Fantasy Type-0“ buvo išplatinta žaidimo bandomoji (demo) versija „Final Fantasy XV Episode Duscae“. 2016 m. balandžio pradžioje žaidėjai galėjo žaisti antrą „Platinum“ demo versiją.

2016 m. liepą Japonijos kino ekranuose pasirodė kompiuterinės animacijos filmas „Kingsglaive: Final Fantasy XV“,[3] kuris tarnavo kaip įžanga į žaidimą „Final Fantasy“ serijos fanams. Šis filmas buvo platinamas su specialiais žaidimo leidimais kartu su interneto anime serija „Brotherhood: Final Fantasy XV“.[4] 2016 m. lapkričio 11 d. tik Japonijoje buvo išleistas trečiasis žaidimo demo „Final Fantasy XV: Judgement Disc“.[5] 2018 m. pradžioje pasirodė adaptacija „Final Fantasy XV: Pocket Edition“ mobiliosioms platformoms.[6] 2018 m. kovą žaidimas išleistas PC „Windows“ sistemoms, leidėjas paskelbė, kad konsolių rinkai buvo patiekta 6 mln. žaidimo fizinių kopijų.[7]

Žaidimo siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Final Fantasy XV“ veiksmas prasideda Eos planetoje, kurią beveik visą užvaldė piktavalė Niflheim imperija. Tik Lucis karalystė sugebėjo jai atsispirti padedama stebuklingo kristalo. Tarp imperijos ir karalystės buvo pasiektas taikos susitarimas, kuris turėjo būti įtvirtintas karaliaus Redžio (Regis) sūnaus Noktis (Noctis) vedybomis su orakulu Luna (Lunafreya) iš imperijos vasalinės Tenebrae valstybės. Luna yra Nokčio vaikystės draugė ir turi išskirtinę galią susisiekti su planetos gaivalų supergalingomis būtybėmis astralais, kurie į žmonių pasaulio reikalus nesikiša. Karalius išsiunčia sūnų kelionei į vestuves su 3 draugais: asmens sargybiniu Gladiju (Gladiolus), patarėjų Ignis ir vaikystės draugu Prompto. Pakeliui grupelę pasiekia žinia, kad imperijos robotizuotos karinės pajėgos užpuolė Lucis karalystės sostinę, nužudė karalių ir užgrobė stebuklingą kristalą. Taikos ir Lucis karalystės nepriklausomybės planai sužlugo ir Noktis turės atstatyti savo teisę į sostą, atkovoti kristalą ir įveikti imperiją. Dėl neaiškių priežasčių jam ir draugams padeda paslaptingas keliautojas...

Mechanika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Final Fantasy XV“ keturi pagrindiniai veikėjai ant čokobo paukščių. Žaidime didelę dalį užima kelionės ir fantastiškų geografinių vietų atradimai atviro pasaulio (open world) ypatybių turinčioje erdvėje

„Final Fantasy XV“ yra vieno žaidėjo žaidžiamas žaidimas valdant pagrindinį veikėją Noktis iš trečiojo asmens perspektyvos 3D kompiuterinės grafikos aplinkoje. Paskui jį seka kiti grupelės veikėjai. Po pasaulį keliaujama įvairiais būdais: keliais automobiliu Regalia, miškais ir pievomis pėsčiomis arba išsikvietus paukštį čokobo (įprastas elementas „Final Fantasy“ serijoje), kuriuo judama daug greičiau nei pėsčiomis. Patekus į vandens miestą, panašų į Veneciją, juo judėti galima gondola, herojai plaukia kateriu, keliauja traukiniu. Kelionių metu paprastai herojai daug bendrauja tarpusavyje. Žaidimo eigoje patobulinus automobilį Regalia su juo galima skristi. Pasaulio erdvėje veikėjai kovoja su įvairiais gyvūnais ir imperijos robotizuotais mechanizmais. Renkami patirties EXP ir sugebėjimų AP taškai, įvairūs objektai: ginklai, apsaugos priemonės, sveikatingumo ir kitokios porcijos. Naujovė pagrindinėje „Final Fantasy“ serijoje yra ta, kad žaidėjas tiesiogiai valdo tik vienui vieną savo herojų Noktis žaidimų pultelio klavišų komandų pagalba, o ne meniu pasirinkimo langais kaip ankstesniuose žaidimuose. Taip pat žaidime nėra daugelio serijai įprastų burtų ir magijos atakų, o įmanomos tik ugnies, žaibo ir ledo atakos ir jų deriniai.

Viena iš pagrindinių kovos naujovių yra Warp strike funkcija, kurios metu Noktis gali smogti priešininkui teleportuodamasis prie jo iš tolimo atstumo, atitinkamai, herojus gali pasitraukti iš mūšio tokiu būdu. Naujovė yra tai, kad herojaus sveikatos HP ir magijos MP taškai atsistato tuo metu ir jis gali kiek vėliau grįžti į kovą nenaudodamas atstatomųjų porcijų. Žaidime yra parduotuvės, kur galima prekiauti ginklais, objektais, ir veikia mechanikos dirbtuvės, kuriose mechanikas Sidas ir jo globotinė Sindi tobulina, taiso veikėjų ginklus, automobilį. Surinktus sugebėjimų taškus AP galima paskirstyti tobulinant veikėjų gebėjimus kovoje ar statinius duomenis. Žaidime yra stovyklavimų epizodų, kuriuose veikėjas Ignis gali paruošti grupelei pusryčius, suteikiančius energijos kitai dienai. Žaidimo metu Noktis gali žvejoti, Prompto fotografuoti ir taip rinkti savotiškus žaidimo trofėjus. Tiek pagrindinės misijos metu, tiek ją užbaigus žaidėjas gali vykdyti šalutines misijas Eos pasaulyje.

Su DLC turiniu žaidime galima valdyti atskirus veikėjus ir įmanoma iki 4 žaidėjų (multiplayer) žaidimo galimybė.[8]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]