Fimozė
| Fimozė | |
|---|---|
| Sritis | Urologija |
| Simptomai | Negalėjimas atitraukti apyvarpės nuo varpos galvutės. |
| Komplikacijos | Balanitas, varpos vėžys, ūminis šlapimo susilaikymas |
| Trukmė | Įprastai dingsta savaime sulaukus 18 metų |
| Priežastys | Natūralios, balanitas |
| Rizikos veiksniai | Vystyklų dermatitas, prasta higiena, diabetas |
| Diagnozė | Fiziniai požymiai |
| Prevencija | Steroidinis kremas, tempimo pratimai, apipjaustymas |
| Dažnumas | 1–2 % (tarp vyrų, kurie sulaukę 18 metų ir daugiau) |
Fimozė (gr. φίμωσις – „užmauti“[1]) – būklė, kuomet apyvarpė visiškai ar dalinai negali būti atitraukta nuo varpos galvutės.[2] Dėl šios priežasties gali būti itin sunku šlapintis, kas gali lemti apyvarpės ištinimą, uždegimą ar kitas komplikacijas.[2] Paauglių bei suaugusiųjų atveju varpos sustandėjimas lytiškai susijaudinus gali sukelti ir skausmą.[2]
Jaunų berniukų atveju visiška fimozė yra normalu.[3] Virš 90 % fimozės vaikystėje atvejų išsisprendžia savaime, kuomet berniukui sukanka septyneri metai nors dėl preputialinės sąaugos apyvarpės atsmaukimas tokiame amžiuje būna tik dalinis.[4][3] Kartais fimozė atsiranda dėl antraeilių priežasčių, tokių kaip randai, kurie gali būti balanito pasekmė.[4]
Įprastai fimozės problema dingsta savaime, sulaukus 18 metų. Bandymai atsmaukti apyvarpę ankstyvaisiais jaunuolio gyvenimo metais nerekomenduotini.[5] Asmenims, kuriems būklė ir toliau negerėja, gali būti skiriamas steroidinis kremas, siekiant atlaisvinti apyvarpės odą. Jeigu minėtas metodas ir skiriami papildomi tempimo pratimai nepasiteisina, neretai rekomenduojamas apipjaustymas.[5] Viena iš potencialių fimozės komplikacijų – parafimozė, kuomet apyvarpės neįmanoma užtraukti ant varpos galvutės.[6]
Požymiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūdikystėje apyvarpė būna suaugusi su varpos galvute. Ankstyvoje vaikystėje apyvarpės įprastai neįmanoma atsmaukti, o kai kurie jaunuoliai apyvarpę pilnai gali atitraukti tik sulaukę 18 metų.[7]
Medicinos asociacijos pataria nebandyti atsmaukti kūdikio apyvarpės, siekiant išvengti randų.[8][9] Kai kurių tyrėjų nuomone, negalėjimas atsmaukti apyvarpės „gali būti laikomas normaliu iki paauglystės įskaitytinai“.[10][11] Danijos mokslininkų tyrimas atskleidė, jog vidutinis amžius, kuomet galimas pirmasis apyvarpės atitraukimas, yra 10 metų ir 4 mėnesiai.[12]
Kai kurie akademikai mano, kad fimozė yra diagnozuojama per dažnai, nes nesugebama atskirti negalėjimo atsmaukti apyvarpės dėl vystymosi ypatumų nuo patologinės būklės.[13][14][15] Kai kurie tyrėjai fimozės atvejus skirsto į „fiziologinius“ bei „patologinius“, tuo tarpu kiti negalėjimą atitraukti apyvarpę dėl vystymosi priežasčių paprasčiausiai įvardija kaip „neatsitraukiančios apyvarpės“ atvejus.[13]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kirk RH, Winslet MC (2007). Essential General Surgical Operations (anglų). Elsevier Health Sciences. p. 365. ISBN 978-0443103148. Suarchyvuota iš originalo 2017-11-05.
- 1 2 3 „Phimosis“. PubMed Health. Suarchyvuota iš originalo 2017-11-05. Nuoroda tikrinta 2016-10-28.
- 1 2 „What are the treatment options for phimosis?“. PubMed Health. Institute for Quality and Efficiency in Health Care. 2015-10-07. Suarchyvuota iš originalo 2017-11-05. Nuoroda tikrinta 2016-10-28.
- 1 2 McGregor TB, Pike JG, Leonard MP (2007 m. kovo mėn.). „Pathologic and physiologic phimosis: approach to the phimotic foreskin“. Canadian Family Physician. 53 (3): 445–8. PMC 1949079. PMID 17872680.
- 1 2 „What are the treatment options for phimosis?“. PubMed Health. Institute for Quality and Efficiency in Health Care. 2015-10-07. Suarchyvuota iš originalo 2017-11-05. Nuoroda tikrinta 2016-10-28.
- ↑ McGregor TB, Pike JG, Leonard MP (2007 m. kovo mėn.). „Pathologic and physiologic phimosis: approach to the phimotic foreskin“. Canadian Family Physician. 53 (3): 445–8. PMC 1949079. PMID 17872680.
- ↑ Shahid SK (2012-03-05). „Phimosis in children“. ISRN Urology. 2012: 707329. doi:10.5402/2012/707329. PMC 3329654. PMID 23002427.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: nemokamas DOI be žymos (nuoroda) - ↑ „Care of the Uncircumcised Penis“. Guide for parents. American Academy of Pediatrics. 2007 m. rugsėjo mėn. Suarchyvuota iš originalo 2012-08-30.
- ↑ „Caring for an uncircumcised penis“. Information for parents. Canadian Paediatric Society. 2012 m. liepos mėn. Suarchyvuota iš originalo 2012-07-16.
- ↑ Huntley JS, Bourne MC, Munro FD, Wilson-Storey D (2003 m. rugsėjo mėn.). „Troubles with the foreskin: one hundred consecutive referrals to paediatric surgeons“. Journal of the Royal Society of Medicine. 96 (9): 449–51. doi:10.1177/014107680309600908. PMC 539600. PMID 12949201.
- ↑ Denniston GC, Hill G (2010 m. spalio mėn.). „Gairdner was wrong“. Canadian Family Physician. 56 (10): 986–7. PMC 2954072. PMID 20944034. Suarchyvuota iš originalo 2015-09-23. Nuoroda tikrinta 2014-04-05.
- ↑ Thorvaldsen MA, Meyhoff HH (2005 m. balandžio mėn.). „[Pathological or physiological phimosis?]“ (PDF). Ugeskrift for Laeger. 167 (17): 1858–62. PMID 15929334. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-02-07. Nuoroda tikrinta 2012-12-03.
- 1 2 Rickwood AM, Walker J (1989 m. rugsėjo mėn.). „Is phimosis overdiagnosed in boys and are too many circumcisions performed in consequence?“. Annals of the Royal College of Surgeons of England. 71 (5): 275–7. PMC 2499015. PMID 2802472. „Authors review English referral statistics and suggest phimosis is overdiagnosed, especially in boys under 5 years, because of confusion with developmentally nonretractile foreskin.“
- ↑ Spilsbury K, Semmens JB, Wisniewski ZS, Holman CD (2003 m. vasario mėn.). „Circumcision for phimosis and other medical indications in Western Australian boys“. The Medical Journal of Australia. 178 (4): 155–8. doi:10.5694/j.1326-5377.2003.tb05130.x. PMID 12580740. S2CID 9842095. Suarchyvuota iš originalo 2004-11-09.. Recent Australian statistics with good discussion of ascertainment problems arising from surgical statistics.
- ↑ Van Howe RS (1998 m. spalio mėn.). „Cost-effective treatment of phimosis“. Pediatrics. 102 (4): E43. doi:10.1542/peds.102.4.e43. PMID 9755280. Suarchyvuota iš originalo 2009-08-19. A review of estimated costs and complications of 3 phimosis treatments (topical steroids, praeputioplasty, and surgical circumcision). The review concludes that topical steroids should be tried first, and praeputioplasty has advantages over surgical circumcision. This article also provides a good discussion of the difficulty distinguishing pathological from physiological phimosis in young children and alleges inflation of phimosis statistics for purposes of securing insurance coverage for post-neonatal circumcision in the United States.
