Feliksas Marcinkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Feliksas Marcinkas
Gimė 1950 m. spalio 30 d.
Biržai
Mirė 2010 m. rugpjūčio 13 d. (59 metai)
Vilnius
Vaikai Kristina Marcinkaitė, Aistė Marcinkaitė
Veikla Lietuvos tautodailininkas, žurnalistas

Feliksas Marcinkas (1950 m. spalio 30 d. Biržai, krikštytas 1951 m. sausio 2 d. – 2010 m. rugpjūčio 13 d. Vilnius) – Lietuvos tautodailininkas, žurnalistas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1975 m. baigė Biržų antrąją vidurinę mokyklą, 1980 m. – Vabalninko žemės ūkio technikumą, 1982 m. – Vilniaus aukštąją partinę mokyklą.

Žurnalų „Sodo kraitė“, „Rankdarbiai plius visažinis“, „Rankdarbių albumas“, almanacho „Tautodailė“ vyriausiasis redaktorius.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Lietuvos leidėjų asociacijos narys, Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos narys.

Duktė Kristina Marcinkaitė – laikraščio „Nenuorama“ redaktorė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrė karpinius, tapė, fotografavo, apipavidalino knygas ir žurnalus. Lietuvoje ir užsienyje surengė per 30 personalinių fotografijos, tapybos, popieriaus karpinių parodų.[2] Paskelbė kelis šimtus straipsnių Lietuvos, Lenkijos, JAV, Suomijos ir Vengrijos leidiniuose.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Liaudies meno draugija, 1986 m.
  • Pamiršk savo vardą, 1987 m.
  • Mažoji Riešė, 1988 m.
  • Pasaulio popieriaus karpiniai, 1989, 1995 m.,
  • Pabaltijo tautodailės raida ir problemos, sudarė, 1989 m.
  • Lietuvių liaudies ornamentika, sudarė, 1994 m.
  • Lietuva. Juodkrantė. Raganų kalnas., 1994, 1998 m.
  • Vladimiras Azanovas aiškiaregystės labirintuose, Tautodailė, 1999 m.
  • Puošnios lietuviškos staltiesėlės, Tautodailė, 2000 m.
  • Prietrankos gyvenimo išpažintis, romanas, 2001 m.
  • Margutis-šventų Velykų simbolis, bendraautorė Nijolė Jurėnienė, Tautodailė, 2007 m.
  • Gražiausios Lietuvos sodybos ir sodai, albumas, Tautodailė, 2004, 2005, 2007, 2009 m.
  • Kerštas meile, romanas, Tautodailė, 2008 m.
  • Lietuvos ir pasaulio popieriaus karpinių menas, Tautodailė, 2010 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]