Fanny de Sivers
| Fanny de Sivers | |
|---|---|
| Gimė | 1920 m. spalio 20 d. Pernu,  Estija
|
| Mirė | 2011 m. birželio 22 d. (90 metų) Obonas, .svg){kind=small} Prancūzija
|
| Veikla | kalbininkė |
| Alma mater | Viurcburgo universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Fani de Zivers (est. Fanny de Sivers, mergautinė pav. Isak, 1920 m. spalio 20 d. Pernu, Estija – 2011 m. birželio 22 d. Obonas, Prancūzija) – estų ir prancūzų kalbininkė, literatūrologė, vertėja ir eseistė.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1920 m. spalio 20 d. Pernu. 1938–1941 m. studijavo Tartu universiteto Humanitarinių mokslų ir menų katedroje. 1941 m. išvyko į Vokietiją, ištekėjo už Hanso Georgo fon Ziverso. Studijavo Breslau, Viurcburgo ir Insbruko universitetuose. 1950 m. baigė Viurcburgo universitetą, išlaikė prancūzų, vokiečių ir lotynų kalbų valstybinius egzaminus. Paryžiuje ir Lunde gavo akademinį licenciato laipsnį.
Nuo 1949 m. gyveno Paryžiuje, dirbo sekretore ir vertėja vyriausybinėse organizacijose. 1964–1986 m. buvo Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro kalbininkė. 1993–1994 m. Tartu universitete dirbo kviestine profesore.[2] Jos straipsniai skirti kalbotyrai ir literatūrai, taip pat estų autorių kūrinių vertimams į prancūzų kalbą ir prancūzų autorių – į estų kalbą. Nemaža dalis straipsnių nebuvo paskelbti iki SSRS žlugimo.
Fani de Zivers buvo tikinti krikščionė ir smerkė Europos islamizacijos procesus, lygindama Prancūziją su žūstančiu vienuolynu.[3]
Mirė 2011 m. birželio 22 d. Obone, Prancūzijoje.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rein, Veidemann (2009-10-26). „Postimees: Fanny de Sivers mõtleb vananemise käsiraamatule“ (estų). Postimees. Suarchyvuotas originalas 2008-03-27. Nuoroda tikrinta 2022-06-11.
- ↑ „Fanny de Sivers“ (estų). Logos. Suarchyvuotas originalas 2011-07-20. Nuoroda tikrinta 2022-06-11.
- ↑ История о братьях в жизни и смерти, Nuoroda tikrinta 2022-06-11