Fakarava
16°18′ p. pl. 145°36′ v. ilg. / 16.300°š. pl. 145.600°r. ilg.
Fakarava (pranc. Fakarava), dar žinomas pavadinimais Havaiki-te-araro, Havai’i, Farea – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijoje, vienas didžiausių Tuamotu salyne (skaičiuojant su lagūnos plotu – 2). Yra šiaurės vakarinėje salyno pusėje, 450 km į šiaurės rytus nuo Taičio. Plotas – 16 km², su lagūna – 1112 km².
Atolas netaisyklingo stačiakampio pavidalo, nusidriekęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 60 km, plotis iki 21 km. Atolo žiede yra du laivuojami sąsiauriai – Garuaė šiaurėje ir Tumakohua pietuose. Atolas 1977 m. paskelbtas UNESCO biosferos rezervatu. Čia gyvena retas tuamotinis tilvikas (Prosobonia parvirostris, vietos kalba kivi-kivi).
2017 m. Fakaravos atole gyveno 844 žmonės.[1] Pagrindinė gyvenvietė Rotoava (šiaurės rytuose). Veikia oro uostas. Verčiamasi perlų rinkimu, kopros paruošimu, turizmu. Fakaravos atolas kartu su aplinkinėmis salomis sudaro Fakaravos komuną.
1820 m. Fakaravą pasiekė Fadėjaus Belinshauzeno ekspedicija (buvo pirmieji europiečiai, paminėję šią salą) ir pavadinto Vitgenšteino sala. XIX a. tapo svarbiu kokosų aliejaus gavybos centru. 1849 m. saloje pradėjo veikti prancūzų misionieriai, 1850 m. pastatyta Rotoavos bažnyčia.
-
Turistų nameliai
-
Hirifos paplūdimys
-
Prieplauka lagūnos pusėje
-
Paminklas Šv. Juozapui
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Recensement de 2017 – Répartition de la population de la Polynésie française par îles, Institut de la statistique de la Polynésie française (ISPF)