FRK Atletas
| Kauno „Atletas“ 2005 - 2011 | |||
| Pavadinimas | Kauno futbolo rankinio klubas „Atletas“ | ||
| Įkurtas | 1946 m. | ||
| Iširo | 2011 m. | ||
| Stadionas | NFA stadionas, Kaunas | ||
| Vietų sk. | 500 | ||
| Vadovas (paskutinis) | Kristina Gražytė | ||
| Vyr. treneris (paskutinis) | Rolandas Čepkauskas | ||
| Lyga | I lyga | ||
| 2011 | 3 vieta | ||
|
| |||
Kauno „Atletas“ – buvęs Lietuvos futbolo klubas iš Kauno, buvusi KKI aukštosios mokyklos sporto klubo SK Atletas dalis. KKI komanda buvo tikra futbolo kadrų (žaidėjų ir trenerių) kalvė – kelios dešimtys studentų ir diplomuotų specialistų atstovavo meistrų komandoms ir įvairioms rinktinėms, šimtai dirbo futbolo mokyklose ir treniravo įvairias komandas.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūno kultūros institutas įkurtas 1945 m., jame nuo pat pradžių pradėta dėstyti futbolo teorija ir praktika.[2] Futbolo specializacijos dėstytojais čia dirbo Juozas Klimas, Jonas Mickevičius, Jonas Vaškelis, Algirdas Klimkevičius, Romualdas Leščinskas, Justinas Labutis, Viačislavas Novikovas, Stasys Stankus, R. Kazakevičius, Raimondas Statkevičius, Vygandas Lekas.[3]
1946 m. pradžioje KKI suburtos 3 futbolo komandos.[4] Pirmąją dvikovą prieš Kauno ASK KKI komanda laimėjo 9–2.[5] Pagrindinė KKI futbolo komanda nuo 1948 m. žaidė LTSR aukščiausiojoje lygoje, po to iširo, bet 1955 m. buvo atkurta. 1958 m. rudenį KKI komanda po pertraukos vėl pateko į Lietuvos čempionatą. Trenerio J. Vaškelio žinioje, tuomet buvo daug žinomų žaidėjų – R. Biliūnas, A. Vosylius, H. Markevičius, R. Simaška, P. Grigonis, H. Janušauskas, K. Dimša ir kiti.[6]
1962 m. futbolo komanda persivadino „Atletu“. 1963 m. KKI auklėtiniai TSRS studentų pirmenybėse užėmė antrą vietą, komandą treniravo J. Vaškelis.[7] 1970 m. komanda laimėjo LTSR pirmenybių auksą – „Atletas“ buvo sudarytas iš jaunų futbolininkų (ne vienas vėliau papildė meistrų komandas), išsiskyrė geru fiziniu pasirengimu, visų grandžių tvirtumu.[8] 1973 m. sezone klubas turėjo net dvi komandas, žaidusiasi LTSR pirmenybėse (KKI ir „Atletas“). Komandoje žaisdavo tik studentai.[9] 1974 m. „Atletas“ TSRS studentų varžybose užėmė 4-ąją vietą.[10]
Atėjus Nepriklausomybei, komanda pervadinta tautiniais motyvais – 1990 m. lapkritį[11] Kūnos kultūros institute įkurtas sporto klubas „Vytis“. [12] 1991 m. klubas prisijungė prie „Inkaro“, tačiau vasarą (po pavasario pereinamojo sezono) atsiskyrė. 1993 m. spalio viduryje komanda ėmė žaisti savo rėmėjo UAB „Volmeta“ (bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos firma)[13] vardu, tačiau 1997 m. pradžioje susigrąžino „Atleto“ vardą. 1998 m. vasarą komanda vėl prisijungė prie „Inkaro“, žiemą atsiskyrė, 2000 m. vasarą vėl prisijungė, bet po metų atsiskyrė. Klubas turėjo dukterinę komandą „Atletas-2“, joje žaidė daug LKKA auklėtinių.
1999 m. KKI pervadintas į LKKA. 2003 m. komanda pavadinta „LKKA-Atletu“ ir žaidė I lygoje. 2004–2006 m. šioje lygoje žaidė dvi atskiros komandos – tiek LKKA, tiek ir „Atletas“, tačiau visus tris sezonus geriau pasirodė LKKA.
Nauja viešoji įstaiga „LKKA futbolo ir rankinio sporto centras“ įkurta 2005 m. rugsėjo 2 d. Klubą ėmė remti „Teledema“, tad „LKKA ir Teledema“ vardu klubas I lygoje startavo 2005 m. pavasarį: pirmąsias oficialias rungtynes ji sužaidė balandžio 10 d. savo aikštėje 1–1 su FK Šiauliai-2 ekipa. Pirmąjį klubo istorijoje įvartį įmušė Aurelijus Staponka. Tame sezone LKKA vienuolikės pagrindu sudaryta komanda užėmė 7-ąją vietą 18 komandų turnyre ir pagerino savo pozicijas palyginus su 2004 m.
2007 m. išlaikiusi žaidėjų branduolį komanda buvo pasiryžusi pasiekti aukštų rezultatų. Žaidimas nuolat gerėjo, tačiau komanda 12 ekipų turnyre pateko į antrąją grupę ir užėmė tik 7-ąją vietą. Pirmą kartą klubo istorijoje sezone į varžovų vartus pavyko įmušti net 101 įvartį.
2008 m. „LKKA ir Teledema“ futbolininkai vėl liko septinti 13 komandų turnyre. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2009 m. pradžioje klubas debiutavo šalies futbolo elite – A lygoje ir su iškelta užduotimi susitvarkė – užėmė 7-ąją vietą ir išsaugojo teisę žaisti tarp stipriausių Lietuvos komandų ir 2010 m. Tais metais komandos pavadinimas buvo pakeistas į FRK „Atletas“. Tai buvo pats prasčiausias sezonas klubo istorijoje – A lygos pirmenybės pradėtos su 6 taškų bauda, klubas tik 6 rungtynes baigė lygiosiomis ir tarp 10 komandų turnyre liko paskutinis. Su gerokai sumenkusiu biudžetu 2011 m. sezoną „Atletas“ pradėjo I lygoje.
2005–2010 m. klubas žaidė LŽŪU stadione Akademijoje, vėliau persikėlė į NFA stadioną netoli Kauno Ąžuolyno. 2014 m. klubas žaidė Lietuvos salės futbolo A lygoje.
- Pavadinimų kaita
- 1948 m. – KKI Kaunas
- 1962 m. – FK Atletas
- 1990 m. – Vytis Kaunas
- 1994 m. – FK Volmeta
- 1995 m. – FK Volmeta-KKI
- 1997 m. – FK Atletas
- 2003 m. – LKKA-Atletas Kaunas
- 2004 m. – LKKA Kaunas
- 2005 m. – LKKA ir Teledema
- 2010 m. – FRK Atletas
- KKI emblema sovietmečiu (1)
- KKI emblema sovietmečiu (2)
- „LKKA-Atleto“ emblema 2003 m.
Pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Varžybos | Pasiekimas | Kartai | Metai | ||
| Čempionatas | I vieta | 2 | 1962, 1970
| ||
| II vieta | 1 | 1959
| |||
| III vieta | 0 | ||||
| Taurė | Nugalėtojas | 0 | |||
| Finalininkas | 1 | 1959
| |||
| Supertaurė | Nugalėtojas | 0 | |||
| Finalininkas | 0 | ||||
- TSRS studentų pirmenybių sidabras (1963)
- Europos IX studentų žaidynių sidabras (1997, Groningenas)[14][15]
| Pasiekimai Lietuvos aukščiausiojoje lygoje nuo 1922 metų. | |||
|---|---|---|---|
| Pirmas kartas | Paskutinis kartas | Sezonų skaičius | Aukščiausia vieta |
| 1948 m. | 2010 m. | 32 | 1 |
- Pastaba: neįskaitomi 1924–1930, 1935, 1942–1943, 1945 m. sezonai, kai nebuvo vientisos lygos, taip pat 1939–1940, 1941, 1943–1944 m. nebaigtos pirmenybės.
Sezonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1940–1950 m. sezonai
|
1950–1960 m. sezonai
| |||||||||||||||||||||||||||||
1960–1970 m. sezonai
|
1970–1980 m. sezonai
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1980–1990 m. sezonai
|
1990–2000 m. sezonai
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2000–2010 m. sezonai
|
2010–2020 m. sezonai
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2010 m. kovo 20 d.
|
|
Dubleriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dublerių komanda pavadinimus keitė kaip ir pagrindinė. „Atletas-2“ vardu keletą metų žaidė pagrindinė „Atleto“ komanda, išskyrus žaidėjus, jėgas išbandžiusius „Inkaro“ klube.
| Lietuva | |||
| Sezonas | Pirmenybių lygmuo | Vieta | Taurė |
| 1990 m. | III (Kaunas) | 8 | — |
| 1991 m. | IV (Kaunas) | 2 | — |
| 1991–1992 m. | IV (Kaunas) | 10 | — |
| 1992–1993 m. | IV (Kaunas) | 12 | — |
| 1995–1996 m. | IV (Kaunas) | 11 | — |
| 1998–1999 m. | IV (Kaunas) | 9 | 1/16 f. |
| 2000 m. | II | 16 | — |
| 2003 m. | III (Pietūs) | 6 | — |
| 2009–2010 m. | I (dubleriai) | 3 | — |
| 2010–2011 m. | I (dubleriai) | 5 | — |
Treneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Juozas Klimas, 1946–1950
- Jonas Mickevičius
- Dizmanas Ilgūnas, 1955
- Jonas Vaškelis, 1955–1965
- Algimantas Klimkevičius, 1969, 1970, 1973
- Česlovas Urbonavičius, 1970
- Vygandas Lekas, 1974
- Romualdas Leščinskas, 1975, 1976
- Justinas Labutis, 1981
- Stasys Stankus, 1982–1990
- Rimas Kazakevičius, 1989–1990, 1992–1996
- Raimondas Statkevičius, 1998
- Gerchardas Kvedaras, 2003 [16]
- Justinas Gasiūnas 2005-2009
- Viačeslavas Novikovas 2009-2010
- Rolandas Čepkauskas, 2011
Žymūs žaidėjai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rimas Arbataitis, 1970
- Albertas Beltinis, 1948
- Vytautas Beniušis
- Algirdas Biliūnas, 1970
- Romas Biliūnas, 1957–1960
- Stepas Butautas, 1948
- Vladimiras Buzmakovas, 1980–1981
- Romualdas Dambrauskas
- Vladas Danilevičius, 1948
- Martynas Daukša, 1948
- Vytautas Dirmeikis, 1967–1971
- Leonardas Dunauskas, 1970
- Vytautas Durtinevičius, 1970
- Viktoras Dzienis, 1948
- Vladas Dzindziliauskas, 1948
- Česlovas Gailevičius, 1948
- Vytautas Gedgaudas, ~1970
- Povilas Grigonis
- Algirdas Gruzdas, 1970
- Vytautas Jančiauskas
- Zigmas Jokubauskas, 1948
- Vladas Jonkaitis, 1948
- Henrikas Jucevičius, 1970
- Antanas Kaminskas, 1948
- Tadas Kižys, 1948
- Vytautas Klimavičius, 1948
- Antanas Komskis
- Juozas Kulvietis, 1948
- Romualdas Kuzmickas, 1968–1972
- Justinas Labutis, 1946, 1948
- Ignas Laurinaitis, 1948
- Romualdas Lavrinavičius
- Vygandas Lekas
- Romas Leščinskas, ~1970
- Pranas Liutkevičius, 1948
- Romualdas Liutkevičius, 1946
- Leonardas Lukavičius, 1970
- Henrikas Markevičius
- Jonas Mickevičius, 1948
- Andrius Paškevičius
- Kazys Petkevičius, 1948
- Jonas Sakalauskas, 1967–1971
- Vytautas Stankevičius, 1948
- Saulius Stankūnas, 1970–1973
- Petras Stonkus, 1948
- Nikonas Sujetovas, gynėjas 1970
- Kazys Šiukšta, 1970
- Jonas Taujenis, 1948
- Anatolijus Timofejevas, ~1970
- Antanas Ulevičius, vartininkas 1970
- Vladas Ulinauskas
- Leonas Ulozevičius, 1948
- Česlovas Urbonavičius, 1970
- Ramūnas Vaitiekaitis, 1970
- Jonas Vaškelis, 1948
- Vytautas Vygondas, 1948
- Algirdas Vosylius
- Stasys Zulonas, 1970
Daugiausia rungtynių LTSR aukščiausiojoje lygoje sužaidė:[17]
- Česlovas Kopūstas (1961–1967), 134
- Jonas Sakalauskas (1967–1971), 115
- Vytautas Krukauskas (1961–1965), 99
- Leonas Dunauskas (1966–1970)
- Vytautas Starkus (1972–1975)
- Anatolijus Timofejevas (1967–1970)
Rezultatyviausi aukščiausiosios lygos žaidėjai:[18]
- Vytautas Dirmeikis (1968–1970), 37
- Antanas Komskis (1959–1962), 27
- Romualdas Jurčiukonis (1960–1964), 23
- Saulius Stankūnas (170–1973), >20
- Leonardas Lukavičius (1967–1970), >20
- Valerijus Ščerbakovas (1973–1975), >20
- Raimondas Nausėda (1978–1980), >20
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 75.
- ↑ Lietuvos kūno kultūros institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. „Lietuvos studentų sportui – 75“ (mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos studentų kūno kultūros ir sporto 75 metų sukakčiai, medžiaga). Straipsnių rinkinys, Kaunas, 1997 m. lapkričio 14 d. [sudarytojas Juozas Genevičius]. – Vilnius, Leidybos centras, 1997. // psl. 143.
- ↑ Lietuvos kūno kultūros institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. „Lietuvos studentų sportui – 75“ (mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos studentų kūno kultūros ir sporto 75 metų sukakčiai, medžiaga). Straipsnių rinkinys, Kaunas, 1997 m. lapkričio 14 d. [sudarytojas Juozas Genevičius]. – Vilnius, Leidybos centras, 1997. // psl. 144.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 37.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 139.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 139.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 140.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“. – Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 144.
- ↑ Prisimins istorinę „Atleto“ pergalę. // „Respublika“, 2001-03-28 Archyvuota kopija 2016-06-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 697.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 67.
- ↑ Laikraštis „Sportas“. // 1990-12-13
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 297.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 142.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 31.
- ↑ „Pagerbė nusipelniusio trenerio atminimą“. kauno.diena.lt. Kauno diena. 2003-12-18. Nuoroda tikrinta 2024-08-03.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 117.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 118.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 288–320.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali svetainė (archyvuota 2011-08-20)
- Foot.dk Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.