Félix Vallotton

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
F. Valotono autoportretas, 1905 m.

Feliksas Valotonas (pranc. Félix Vallotton, 18651925 m.) – iš Šveicarijos kilęs dailininkas, kuris XIX a. pabaigoje buvo susijęs su Paryžiaus nabių grupe. Tapytojas, grafikas, iliustratorius, skulptorius ir literatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Feliksas Valotonas gimė 1865 m. gruodžio 28 d. Lozanoje (Šveicarija). 1882 m. jis persikėlė į Paryžių, mokėsi Žiuljano akademijoje vadovaujamas Žiulio Lefevro. 1889 m. atstovavo Šveicariją pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Jo paveikslas „Vasaros maudynė“, sukarikatūrinta to meto plenero ir saloninės dailės versija, sukėlė skandalą 1893 m. Nepriklausomųjų dailininkų draugijos parodoje.[1] XIX a. pabaigoje F. Valotonas intensyviai dirbo su medžio raižiniais. Kartu su P. Gogenu buvo svarbiausiu dailininku, padėjusių atgaivinti šią grafikos rūšį. Jis taip pat kūrė litografijas, eksponavo kartu su nabių grupe. Jo grafikos kūriniams būdingos plokštuminės figūros, supaprastintos, abstrakčios formos, simbolizmo dailės ir japonų estampų įtaka. F. Valotonas atsiliepė į to meto politinius įvykius („Ataka“, „Manifestacija“, abu 1893 m.). 1898 m. vokiečių dailės kritikas Julius Meier-Graefe parašė monografiją apie dailininką. Šiais metais La Revue blanche publikuota garsiausia dailininko 10 grafikos kūrinių serija „Intymumai“, vaizdavusi vedybinio gyvenimo epizodus. F. Valotonas kūrė iliustracijas žurnalams ir knygoms.

1899 m. F. Valotonas vedė pasiturinčią našlę Gabrielle Rodrigues-Henriques, kuri buvo meno dilerio Aleksandro Bernheimo duktė, kas atvėrė dailininkui kelią dažnai eksponuoti Bernheimo Jaunesniojo galerijoje Paryžiuje. 1900 m. jis priėmė Prancūzijos pilietybę. Apie 1900 m. F. Valotonas pradėjo labiau užsiimti tapyba. Jis kūrė natiurmortus, peizažus, aktus, portretus, interjero scenas supaprastinto realizmo stilistika, kuriai buvo būdingi ryškūs kontrastai tarp šviesos ir šešėlio. 1903 m. įvyko pirmoji jo personalinė paroda Bernheimo Jaunesniojo galerijoje. Apie 1907 m. jis parašė romaną „Žudikiškas gyvenimas“ (La Vie meurtrière), kuris buvo išleistas 1930 m. po menininko mirties su jo iliustracijomis. Pirmasis pasaulinis karas (1914−1918) įkvėpė dailininką naujiems grafikos kūriniams po apie 15 metų pertraukos. Paskutiniaisiais gyvenimo metais dailininko sveikata buvo suprastėjusi, jo menas buvo praradęs paklausą. Feliksas Valotonas mirė nuo vėžio 1925 m. gruodžio 29 d. Paryžiuje. Jis rašė dailės kritiką, buvo parašęs neišleistų pjesių.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grafika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tapyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka