Evelina Kolupailaitė-Masiokienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Evelina Kolupailaitė-Masiokienė
Gimė 1920 m. gegužės 28 d.
Maskva
Mirė 1993 m. lapkričio 19 d. (73 metai)
Aurora, JAV
Tėvai Steponas Kolupaila
Sutuoktinis (-ė) Bronius Masiokas
Veikla kalbininkė, žurnalistė, visuomenininkė
Alma mater Vilniaus universitetas

Evelina Kolupailaitė-Masiokienė (1920 m. gegužės 28 d. Maskvoje – 1993 m. lapkričio 19 d. Auroroje, JAV) – Lietuvos kalbininkė, žurnalistė, visuomenininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas – Steponas Kolupaila. Mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo, Nansi, Vilniaus universitetuose.

19411944 m. dirbo Lietuvių kalbos institute, rengė terminologijos žodyną. Bendradarbiavo leidiniuose „Karys“,, „Mūsų žinynas“, „Gimtoji kalba“, „Kardas“, „Karo archyvas“. 1944 m. išvyko į Vakarus. Gyveno Austrijoje, Vokietijoje. Dirbo redakcijoje. Mokytojavo. 1949 m. išvyko į JAV. Dirbo įvairiose įstaigose.

Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, terminologijos klausimais. Bendradarbiavo Amerikos lietuvių leidiniuose „Lietuva“, „Atspindžiai“. 1995 m. prie Lietuvių fondo įsteigtas E. Kolupalaitės-Masiokienės lietuvių studentų šalpos fondas.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių kalbos vadovas, su P. Skardžiumi ir S. Barzduku, 1950 m.
  • Lietuvių-anglų kalbų žodynas, su B. Masioku, 1992 m.
  • Žodžiai žodžiai (Words-Words), su B. Masioku, 1992 m., 2 leid. 1993 m.
  • Anglų-lietuvių kalbų frazeologijos žodynas, 1995 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]