Europos trumpaplaukė katė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Europos trumpaplaukė katė

Europos trumpaplaukė katė (angl. European Shorthair) – trumpaplaukių kačių veislė. Iki XX a. devintojo dešimtmečio pradžios veislės standartas nebuvo galutinai aiškus, Europos trumpaplaukėmis vadintos ir britų trumpaplaukės katės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1982 m. dvi skirtingos trumpaplaukių kačių veislės vadintos Europos trumpaplaukėmis ir vertintos pagal vienodą veislės standartą.

Vienos Europos trumpaplaukės buvo auginamos žemyne. Jos turėjo persų kačių kraujo. Nuo 1982 m. šios katės pradėtos vadinti britų trumpaplaukėmis katėmis.

Antroji veislė buvo išvesta Skandinavijoje iš paprastų trumpaplaukių kačių, nemišrinant jų su ilgaplaukėmis. Dabar tik šios katės vadinamos Europos trumpaplaukėmis.

Charakteris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos trumpaplaukės atsirado iš naminių kačių, kurių būdas be galo skirtingas, todėl sunku išvardinti veislei būdingas charakterio ypatybes. Kai kurios katės meilios ir ramios, kitos – klajūnės ir medžiotojos. Būdas dažniausiai paveldimas.

Dauguma šios veislės kačių stiprios, draugiškos. Gerai sutaria su kitomis katėmis ir šunimis. Protingos, gaudo peles.

Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios katės kresnos, panašios į neveislines kates. Krūtinė plati, tvirta. Kojos stiprios, vidutinio ilgumo, letenos apvalios. Uodega stora, į galą smailėja. Galva gana apvali, žandai stori. Ausys vidutinio didumo, stačios, toli viena nuo kitos. Akys apskritos, jų spalva priklauso nuo kailio.

Kailis tankus, švelnus, žvilgus ir glotnus. Būna visų gamtinių spalvų: juodos, rausvos, melsvos, kreminės, su baltais lopais, rainos. Europos trumpaplaukė gali būti ir visiškai balta.

Akys gali būti geltonos, žalios arba oranžinės. Pasitaiko mėlynakių ir skirtingų spalvų akių kačių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Esther J.J. Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.