Eugenijus Mindaugas Budrys
Eugenijus Mindaugas Budrys (1925 m. vasario 16 d. Marijampolė – 2007 m. balandžio 6 d. Gotlandas, Švedija) – lietuvių tapytojas, grafikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus vietinėje rinktinėje. 1944 m. kartu su Jonu Pajauju pasitraukė į Švediją. 1950 m. baigė Griunevaldo dailės studiją Stokholme. Tobulinosi Italijoje. Nuo 1960 m. gyveno Gotlando saloje.
Parodose dalyvavo nuo 1947 m. Surengė individualių parodų Švedijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Vokietijoje, JAV (M. K. Čiurlionio galerija, 1972 m. ir 1982 m.), Lietuvoje (Lietuvos dailės muziejus, 1994 m., Lietuvos aido galerija, 2000 m.).
Sukūrė peizažų, natiurmortų, figūrinių ir abstrakčių kompozicijų („Nr. 2“, „Susitikimas“), sienų tapybos Stokholmo, Hernso, Visbio, Vasteraso ir kitų Švedijos miestų visuomeninių pastatų interjerams. Kūriniai abstrakčios formos, ekspresyvūs.[1]
Iliustravo žurnalą „Pragiedruliai“.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Eugenijus Mindaugas Budrys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 561 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 398 psl.