Eugenija Untulienė-Kreft

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Eugenija Untulienė-Kreft (g. 1933 m. balandžio 20 d. Anykščių rajone, Paluknių kaime) – Lenkijos lietuvių rašytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo neturtingoje daugiavaikėje ūkininkų Veteikių šeimoje. Mokėsi Pašilių pradinėje mokykloje. Kai šeima buvo ištremta į Sibirą, Eugenija liko dirbti kolūkyje. 1950 metais išvažiavo į Rusijos Karaliaučiaus sritį, kur 1956 m. ištekėjo. Baigė rusų vakarinę vidurinę mokyklą. Dirbo vairuotoja įvairiose darbovietėse, tarp jų ir taksi parke. 1974 metais įstojo į Maskvos universitetą studijuoti literatūrą ir žurnalistiką. 1977 m. parašiusi, anot dėstytojų, netinkamą romaną, iš universiteto buvo pašalinta. Pasikeitus aplinkybėms, vėl susidomėjo literatūra. Persikėlė gyventi į Lenkiją. Kuria rusų kalba.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kaip mane Kaukazo džigitas pavogė. 1 d., „Aušra”, Punskas, 1996;
  • Kaip mane Kaukazo džigitas pavogė. 2 d., „Aušra”, Punskas, 1997;
  • Ją galima laikyti šventąja. „Aušra”, Punskas, 1998;
  • Kada brangenybės netenka vertės. „Aušra”, Punskas, 1998;
  • Motinos prakeikta. „Aušra”, Punskas, 2000;
  • Kašubų kraštas ir jo žmonės. „Aušra”, Punskas, 2001;
  • Eilėraščiai ir poemos. „Aušra”, Punskas, 2002.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]