Erebunio tvirtovė
Erebunio tvirtovė | |
---|---|
Vieta | Jerevanas, Armėnija |
Statusas | Archeologinė vietovė |
Statybų pabaiga | 782 m. pr. m. e. |
Erebunio tvirtovė (arm. Էրեբունի), arba Arin Berdo tvirtovė (arm. Արին Բերդ, 'Kraujo tvirtovė') – senovės urartų įtvirtintas miestas, kurio liekanos stūkso Jerevane (Armėnija), ant Arin Berdo kalvos. Išlikę XVIII a. pr. m. e. gynybinių sienų, rūmų su asirišku dekoru, šventyklų, ūkinių pastatų, rūsių grūdams ir vynui laikyti griuvėsiai, dantiraščio įrašų apie tvirtovės, rūmų, šventyklų statybą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Erebunis buvo viena iš kelių tvirtovių, pastatytų palei šiaurinę Urartijos sieną, buvo vienas iš svarbiausių didžiosios karalystės politinių, ekonominių ir kultūrinių centrų. Erebunį įkūrė Urartijos karalius Argištis (Menua sūnus) 782 m. pr. m. e.[1] kaip tvirtovę urartams apsaugoti Ararato slėnyje.
Pats vardas „Jerevanas“ kildinamas iš Erebuni, nes Erebunis buvo Jerevano apsuptyje, taip pat dėl kalbinių įrodymų – išvertus iš armėnų kalbos Erebunio ir Jerevano vardus sieja artima semantinė reikšmė – „tėvo rezidencija“. Taigi, Erebunis tapatinamas su Jerevanu, o 782 m. pr. m. e. laikomi Jerevano įkūrimo metais. Po miesto sunykimo tarp IV ir III a. pr. m. e. neišlikę duomenų, kad Jerevano vietoje stovėjo reikšminga gyvenvietė. Miestas vėl pradėtas kurti tik nuo III a. pr. m. e. apie 2 km į šiaurę nuo Erebunio, bet jau vadintas Jerevanu.
-
Išorinė siena
-
Laiptai
-
Senovinio vandentiekio fragmentai
-
Sienos puošyba šventykloje
-
Dantiraštis apie grūdų saugyklos užpildymą
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Arutjunjan [Harootunian], N.V. (1959). „Երևանի հիմնադրման ժամանակի հարցի շուրջը“. Patma-Banasirakan Handes [Historical-Philological Journal]. Academy of Sciences of Armenia. 2–3: 78–96. Suarchyvuotas originalas 2014-08-19. Nuoroda tikrinta 2014-08-15.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Erebunio tvirtovė armenica.org
- Erebuni. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004