Ercole de’ Roberti

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Erkolės de Roberčio portretas (Dž. Vazario 1568 m. „Le Vite“ iliustracija)

Erkolė de Robertis (Erkolė iš Feraros, it. Ercole de’ Roberti, apie 1455−1496 m.) – italų ankstyvojo renesanso dailininkas, Feraros dailės mokyklos atstovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Erkolė de Robertis gimė apie 1450-ųjų viduryje tikriausiai Feraroje. Jis mokėsi Feraroje pas tapytoją Frančeską del Kosą. Vėliau jo biografiją parašęs Džordžas Vazaris suklydo teigdamas, kad Erkolė mokėsi pas Lorencą Kostą. Erkolė de Robertis dirbo kartu su F. del Kosa Bolonijoje, bei po 1470 m. buvo minimas Feraroje. Jo ankstyviausi darbai buvo įvairūs tapybos fragmentai Griffoni altoriui Šv. Petronijo bazilikoje Bolonijoje, kurio pagrindines paneles nutapė Frančeskas del Kosa. Erkolės sukurti Bentivoljo poros portretai artimi F. del Kosos stiliui, pasižymėjo emaliniu spalvų raiškumu, sudėtingų drapiruočių vaizdavimu ir šiek elegantiškumo linkme iškraipytomis anatoninėmis detalėmis. Jis padėjo F. del Kosai Palazzo Schifanoia freskų projektuose Feraroje. 1470-ųjų pabaigoje Erkolės sukurtas Šv. Lozoriaus altorius pražuvo 1945 m. antrojo pasaulinio karo metu Berlyne.

1479 m. dailininkas paminėtas įkūręs nuosavas dirbtuves Feraroje. 1480−81 m. jis atliko altorinę tapybą Santa Maria in Porto bažnyčiai netoli Ravenos (dabar Breros pinakotekoje Milane). Šis kūrinys turėjo ryšių su venecijietiška altorine tapyba ir nuo to laiko Erkolė de Robertis derino Feraros ir Venecijos dailės mokyklų bruožus savo kūryboje. Viso išliko apie 35 Erkolės de Roberčio tapybos darbai. 1481 m. Erkolė de Robertis dirbo Bolonijoje, sukūrė freskas Šv. Petro bažnyčioje, kurias aukštai įvertino Dž. Vazaris, tačiau jos visos pražuvo, išskyrus vieną fragmentą (dabar Bolonijos pinakotekoje). Dailininko kūriniai savo detalumu, emocingumu ir agresyvumu atliepė tuometinės Šiaurės Europos religinės tapybos stilių. 1486 m. dailininką dvaro tapytoju pasamdė Feraros hercogas Erkolė I d'Estė. Juos jis išbuvo iki mirties 1496 m. Buvo sukūręs didelį freskų ciklą hercogų viloje Kupidono ir Psichės istorijos motyvais, tačiau jis neišliko. Pasak Dž. Vazario, dailininkas daug išgėrinėjo, o tai lėmė ankstyvą jo mirtį. Vėlyvaisiais gyvenimo metais Erkolė de Robertis užsiėmė skulptūros ir architektūros projektais, sukūrė raito hercogo skulptūrą ir Santa Maria in Vado bažnyčią. Viso apie 35 jo tapybos darbai išliko.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka