Ercole Carletti
Ercole Carletti | |
---|---|
Gimė | 1877 m. lapkričio 6 d. Udinė, Italijos karalystė |
Mirė | 1946 m. gegužės 22 d. (68 metai) Udinė, Italijos karalystė |
Veikla | leksikografas, kritikas, rašytojas |
Alma mater | Venecijos komercijos ir ekonomikos mokslų institutas |
Erkolė Karletis (it. Ercole Carletti, 1877 m. lapkričio 6 d. Udinė, Italijos karalystė – 1946 m. gegužės 22 d. Udinė, Italijos karalystė) – friulų leksikografas, kritikas, rašytojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė friulo ir istrės šeimoje Udinėje. 1895 m. gavo buhalterio diplomą ir įstojo į Venecijos aukštąjį komercijos ir ekonomikos mokslų institutą, kur 1899 m. įgijo prancūzų kalbos dėstytojo kvalifikaciją, o 1901 m. – aukštojo mokslo ekonomikos ir teisės diplomą. Romoje išklausė kursus administracijos studentams, 1902 m. dalyvavo prefektūrų buhalterių konkursuose ir užėmė aukščiausias vietas. Buvo paskirtas į Perudžos prefektūrą ir po dviejų mėnesių tapo savivaldybės buhalterijos vadovu. Būta ir kitokių darbo pasiūlymų, tačiau meilė kalbai, poezijai, muzikai, istorijai ir vietos tradicijoms jį susiejo su Udine ir Friuliu. 1907 m. vedė Liberą Campjeri. Antrojo pasaulinio karo metais šeima buvo pasitraukusi į Luką, o E. Karlečio biblioteka buvo išgrobstyta, 1924 m. pastatyta vila per bombordavimus nukentėjo.[1]
E. Karletis buvo vienas svarbiausių 1919 m. įkurtos Friulų filologijos draugijos darbuotojų. Jis buvo šios draugijos iždininkas, jo administraciniai įgūdžiai buvo naudingi draugijai ir „Italų lingvistinio atlaso“ leidiniui, 1923–1924 m. E. Karletis ėjo Friulų filologijos draugijos vadovo pareigas, daugiau kaip 20 metų buvo šios organizacijos generalinis sekretorius. Tarpukariu jis domėjosi Friulio kraštoryra, liaudies tradicijomis, friulų kalba, krašto liaudies žiniomis ir istorija. 1921 m. leidžiamam rinkiniui rinko friulų liaudies dainas, o 1926 m. redagavo A. Cardinio dainų leidinį. E. Karletis prisidėjo prie Udinės friulų teatro kūrimosi, rašė teatrui tekstus. Priklausė „Strolic furlan“ redakcijai, publikavo daug straipsnių kalbotyros, literatūrologijos ir visuomeninio gyvenimo temomis. Prisidėjo prie 1935 m. išleisto friulų žodyno. E. Karletis žinomas kaip rašytojas ir poetas, jis buvo atviras savo meto literatūros naujovėms, pasižymėjo plačia literatūrine ir kalbine kompetencija. P. P. Pazolinis, kalbėdamas apie E. Karlečio poeziją, atkreipia dėmesį, kad E. Karletis Friulį myli kaip kolektyvinę, o ne kaip asmeninę tėvynę, nors jo eilės yra intymios ir galbūt šiek tiek skausmingos. Friulio tema E. Karlečio poezijoje labai ryški, suteikia kūriniams pusiausvyros. Pagal jo eiles yra sukurta muzikinių kūrinių.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Maria Cristina Cescutti. „CARLETTI ERCOLE (1877 - 1946)“. DIZIONARIO BIOGRAFICO DEI FRIULANI. Nuoroda tikrinta 2021-10-30.