Enklitikai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Enklitikai (sen. gr. ἐγκλίνω 'linkstu') – klitikų atmaina: nekirčiuotas žodis, einantis po kirčiuotojo ir kirčio atžvilgiu prie jo besišliejantis.

Lietuvių kalboje toks nesavarankiškumas reiškiasi kirčio nebuvimu, pavyzdžiui: padarýkime gi, stóviu juk, dìrbam jau (enklitikai gi, juk, jau).

Enklitikas ir kirčiuotasis žodis sudaro vieną fonologinį žodį.

Kitose kalbose prozodinis vieningumas gali būti reiškiamas kitaip. Suomių kalboje matyti sinharmonizmas – balsių eilės derinimas prie tolesnio skiemens, pavyzdžiui: koira-ko 'ar šuo?', ystävä- 'ar draugas?'.[1]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Martin Haspelmath, Andrea D. Sims (2010-01-01). Understanding Morphology. Hodder Education, 366. ISBN 9780340950012.