Emaliuoti dirbiniai
Emaliuoti dirbiniai – archeologinių tyrimų metu randami žalvariniai dirbiniai, dengti emaliu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Emaliuoti dirbiniai pradėti gaminti 1 tūkstantmetyje pr. m. e. Egipte, Kretoje ir Mikėnuose, Kinijoje, Bizantijoje. Europoje paplito Romos imperijos laikais. II a. emaliuoti dirbiniai (papuošalai) iš jos provincijų pateko į baltų kraštus. Skiriami 2 emaliuotų dirbinių tipai: romėniškieji ir barbariškieji.
Romėniškieji emaliuoti dirbiniai – apskritos kiauraraštės, apskritos su tutuliu ir pasidabruotos su trikampe kojele segės. Barbariškieji emaliuoti dirbiniai – žirgo aprangos daiktai, geriamųjų ragų juostos, papuošalai, II a. – V a. gaminti baltų žemėse ir gretimuose kraštuose (dab. Vidurio Rusijoje, Ukrainoje – Vidurio Padnieprėje). Rasta III a. - IV a. žalvarinių ir pasidabruotų emaliuotų plokštelių. Dauguma tyrėjų svarbiausiais barbariškųjų dirbinių centrais laiko Mozūriją ir Baltijos rytinį pakraštį. Emaliuotus dirbinius nešiojo gentinė diduomenė.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje rasta romėniškųjų ir barbariškųjų dirbinių, dengtų mėlynos, raudonos, žalios spalvos emaliu. Jų aptikta II a. – V a. kapuose Lietuvos vakarinėje dalyje (romėniškosios segės ir plokštelės, vietos meistrų apyrankės, apskritos kiauraraštės ir profiliuotos segės, žirgo kamanų apkalai), Žemaitijoje ir Vidurio Lietuvos šiaurinėje dalyje (romėniškosios segės trikampe kojele, plokščios segės, vietinės geriamųjų ragų juostos, trikampės kiauraraštės segės), Rytų, Pietryčių ir Vidurio Lietuvoje (vietinės pasaginės segės, maži ir dideli kabučiai, antkrūtininės juostos).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mykolas Michelbertas. Emaliuoti dirbiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 488 psl.