Elzbietina
| Elzbietina | ||
|---|---|---|
  Elzbietina |
||
| 54°10′48″š. pl. 23°28′59″r. ilg. / 54.180°š. pl. 23.483°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis | |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Lazdijų seniūnija | |
| Gyventojai | 0 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Elźbiecin[2] | |
Elzbietina – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 6 km nuo Lazdijų.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||
| 1888 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 22 | 11 | 14 | 2 | 0 | 0 | 0 | 0 | ||
| |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- 1 2 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Elźbiecin. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 347 psl. (lenk.)