Elektros rinka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Elekros rinka – visuma santykių tarp realių ir potencialių pirkėjų ir pardavėjų, laisvai, be išorinės prievartos, perkančių elektrą.

Elektros rinkos subjektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektros rinkoje veikia daug skirtingų subjektų, kuriuos galima suskirstyti į keletą grupių:

  • Galutiniai vartotojai (įmonės, įstaigos, buitiniai vartotojai)
  • Elektros tiekėjai
  • Balansavimo paslaugos teikėjai
  • Elektros tinklų savininkai
  • Elektros gamintojai
  • Sistemos operatorius

Elektros vartotojai – visi, kurie vartoja elektros energiją. Nuo pramonės įmonių, įstaigų iki privačių namų ir butų. [1] Kiekvienas elektros vartotojas sudaro sutartį su elektros tiekėju tam, kad galėtų pirkti elektrą. Iki 2010 m. Lietuvos didieji elektros vartotojai turi sudaryti sutartis su tiekėjais dėl elektros pirkimo rinkoje. Iki 2015 m. sausio 1 d. tokias sutartis turės būti sudarę visi Lietuvos elektros vartotojai (taip pat ir buitiniai, išskyrus Europos Sąjungos įstatymų numatytas vartotojų grupes).

Elektros prekybos įmonė gali atlikti ir balansavimo paslaugos teikėjo funkciją. Balansavimo paslauga – tai finansinės atsakomybės prisiėmimas už tai, kad elektros gamyba atitiktų poreikį. Jei vartojimas / elektros pardavimas viršija arba nesiekia sutarto gamybos lygio, balansavimo paslaugos tiekėjas sumoka už balanso atstatymą. Elektros gamintojai gamina elektros energiją. Lietuvoje daugiausia elektros buvo gaminama Ignalinos atominėje elektrinėje. Uždarius ją, didžiausiu gamintoju tapo Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Taip pat elektra gaminama Vilniaus, Kauno, Mažeikių ir kitų Lietuvos miestų šiluminėse elektrinėse, Kauno hidroelektrinėje ir Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Nedidelis procentas elektros energijos Lietuvoje gaminamas generuojant vėjo energiją.

Tinklų savininkai yra atsakingi už sėkmingą elektros nukeliavimą nuo gamintojų iki vartotojų. Tai vyksta visais tinklais – aukštos įtampos elektros perdavimo ir žemos įtampos skirstymo linijomis, kurios gali priklausyti skirtingoms kompanijoms. Lietuvoje aukštos įtampos elektros perdavimo linijas valdo AB „Litgrid“, o vidutinės ir žemos įtampos – AB „LESTO“. [2][3]

Sistemos operatorius atsakingas už gamybos / importo ir vartojimo/eksporto atitikimą šalies poreikiams. Šiuo metu sistemos operatoriaus vaidmenį atlieka AB „Litgrid“.

Elektros rinkos Lietuvoje istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje elektros rinka pradėta plėtoti 2002 m. sausio 1 d., įsigaliojus Elektros energetikos įstatymui. Rinka buvo atveriama keliais etapais:

  • 2002 m. laisvojo vartotojo statusą (t. y. galimybę pasirinkti elektros tiekėją) gavo įmonės, per metus sunaudojusios daugiau kaip 20 mln. kWh elektros energijos.
  • 2003 m. – įmonės, per metus sunaudojusios daugiau kaip 9 mln. kWh elektros energijos.
  • 2004 m. – įmonės, per metus sunaudojusios daugiau kaip 3 mln. kWh elektros energijos.
  • Nuo 2004 m. liepos 1 d. – visos įmonės.
  • Nuo 2007 m. liepos 1 d. – laisvojo vartotojo statusą įgijo visi elektros energijos vartotojai.

Elektros rinkos Lietuvoje vystymo planas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal rinkos vystymo planą [4] reguliuojami elektros energijos tarifai nebus taikomi elektros energijos vartotojams, kurių leistinoji naudoti galia didesnė kaip:

  • 400 kW – nuo 2010 m. sausio 1 d.
  • 100 kW – nuo 2011 sausio 1 d.
  • 30 kW – nuo 2012 m. sausio 1 d.
  • Nuo 2013 m. sausio 1 d. reguliuojami elektros energijos tarifai bus taikomi tik buitiniams elektros energijos vartotojams. [5]
  • Nuo 2015 m. sausio 1 d. visiems elektros energijos vartotojams taikomi nereguliuojami elektros energijos tarifai (išskyrus Europos Sąjungos teisės aktus atitinkančius garantinius tarifus įstatymo nustatytoms vartotojų grupėms).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]