Elektromechaninis jungiklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Elektromechaninis jungiklisjungiklis, turintis kontaktus, kuriems sujungti reikia išorinės jėgos. Išimtį sudaro sandarieji kontaktai, sujungiami magnetiniu lauku.

Elektromechaninio jungiklio tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikrojungiklis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Privalumai:

Trūkumai:

  • kontaktui sujungti reikia jėgos:
  • kontaktai pradeda virpėti;
  • kontaktų kiekis ribotas;
  • kontaktai dėvisi.

Parenkant mikrojungiklius, būtina naudotis atitinkama dokumentacija.

Sandarusis jungiklis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sandariojo jungiklio kontaktas sujungiamas neprisiliečiant prie to kontakto. Kitais požiūriais šis jungiklis panašus į mikrojungiklį.

Sandarusis jungiklis susideda iš dviejų magnetinių dalių, įtaisytų stikliniame korpuse. Korpusas pripildytas inertinių dujų, saugančių kontaktinę dalį nuo korozijos. Kai įsimagnetinančios dalys patenka į magnetinį lauką, kontaktas sujungiamas.

Sandariojo jungiklio privalumai:

  • maži matmenys;
  • ilgaamžiškumas;
  • palyginti didelis perjungimo greitis;
  • nereikia išorinės jėgos.

Trūkumai:

  • kontaktas gali pradėti virpėti;
  • tinka tik tada, kai srovės visiškai silpnos.

Parenkant sandariuosius jungiklius, būtina naudotis atitinkama dokumentacija.