Elektromechaninis jungiklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Elektromechaninis jungiklisjungiklis, turintis kontaktus, kuriems sujungti reikia išorinės jėgos. Išimtį sudaro sandarieji kontaktai, sujungiami magnetiniu lauku.

Elektromechaninio jungiklio tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikrojungiklis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Privalumai:

Trūkumai:

  • kontaktui sujungti reikia jėgos:
  • kontaktai pradeda virpėti;
  • kontaktų kiekis ribotas;
  • kontaktai dėvisi.

Parenkant mikrojungiklius, būtina naudotis atitinkama dokumentacija.

Sandarusis jungiklis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sandariojo jungiklio kontaktas sujungiamas neprisiliečiant prie to kontakto. Kitais požiūriais šis jungiklis panašus į mikrojungiklį.

Sandarusis jungiklis susideda iš dviejų magnetinių dalių, įtaisytų stikliniame korpuse. Korpusas pripildytas inertinių dujų, saugančių kontaktinę dalį nuo korozijos. Kai įsimagnetinančios dalys patenka į magnetinį lauką, kontaktas sujungiamas.

Sandariojo jungiklio privalumai:

  • maži matmenys;
  • ilgaamžiškumas;
  • palyginti didelis perjungimo greitis;
  • nereikia išorinės jėgos.

Trūkumai:

  • kontaktas gali pradėti virpėti;
  • tinka tik tada, kai srovės visiškai silpnos.

Parenkant sandariuosius jungiklius, būtina naudotis atitinkama dokumentacija.