Elektrinė įtampa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Baterijos – elektrinės įtampos šaltiniai

Elektrinė įtampa apibūdina darbą, kurį atlieka (arba gali atlikti) elektros krūvis tekėdamas grandine. Žinodami grandine pratekėjusį elektros krūvį q ir atliktą darbą A, galime apskaičiuoti įtampą:

,

kur

 – kuloninių jėgų atliktas darbas.
 – pašalinių jėgų atliktas darbas.
 – elektrinė įtampa. Kitas dažnai pasitaikantis žymėjimas raide V (dažniausiai ne Europos šalys).

Matavimo vienetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektrinės įtampos matavimo vienetas remiantis įtampos apskaičiavimo formule yra:

.

Pagerbiant italų mokslininką Alessandrą Voltą, įtampos matavimo vienetas 1 J/C buvo pavadintas voltu. Voltas sutrumpintai žymimas raide V.

.

Iš elektrinės įtampos apskaičiavimo formulės matyti, kad voltas yra tokia elektrinė įtampa tarp laidininko galų, kai juo pratekėdamas 1C krūvis atlieka 1J darbą. Voltą galima apibūdinti ir kitaip: 1V įtampos šaltinis suteikia 1J energijos 1C krūvį turinčioms dalelėms.

Įtampa pagal Omo dėsnį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūnus, tarp kurių yra įtampa, sujungus laidininku teka elektros srovė, kurios dydis priklauso nuo įtampos ir laidininko varžos. Pastarųjų santykį apibrėžia Omo dėsnis:

Įtampos matavimo prietaisai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įtampos matavimo prietaisas – voltmetras. Jis jungiamas į grandinę lygiagrečiai. Įtampą galima matuoti ir galvanometru, kuris yra sujungiamas su didelės varžos rezistoriumi ir įjungiamas tarp dviejų grandinės taškų. Jeigu reikia išmatuoti didesnę įtampą, prie galvanometro nuosekliai prijungiama priešvaržė.