Elektrolitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Elektrolitas (elektro… + gr. lytos 'ištirpęs') – cheminis junginys (druska, bazė, rūgštis), kuris ištirpintas poliniame tirpiklyje (pvz., vandenyje) ar išlydytas, disocijuoja (jonizuojasi) į jonus ir praleidžia elektros srovę. Elektros srovės tekėjimas elektrolite yra susijęs su medžiagos pernešimu ir cheminiais kitimais ant elektrodų.

Elektrolitai skirstomi į stipriuosius, kurie visiškai disocijuoja (jonizuojasi) į jonus ir silpnuosius, kurie disocijuoja menkai. Medžiagos, kurios nei tirpaluose, nei lydaluose nesudaro jonų, vadinamos neelektrolitais.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Elektrolitų tirpalai, Enciklopedinis žinynas, Henrikas Cesiulis, Vytautas Skučas, Vilniaus universiteto leidykla, 2000.