Lydalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lydalas (angl. melt; rus. расплав) – aukščiau lydymosi temperatūros įkaitinta, išsilydžiusi medžiaga (metalas, druska, šlakas, akmuo, stiklas, plastikas ir pan.).

Druskų ir šlakų lydalai paprastai yra joniniai skysčiai, sudaryti iš metalų katijonų, deguonies, sieros ir įvairių silicio oksidų anijonų.

Lydalų panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Formavimas panaudojant lydalus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurios medžiagos formuojamos išlydytos iki lydalo:

  • liejimas – metalo, plastiko, stiklo lydalas pilamas į formuotuves ir jose sustingsta, įgaudamas reikiamą formą.
  • ekstruzija – plastiko ar stiklo lydalas išspaudžiamas pro ekstruzinius antgalius ir sustingsta ilgais strypais ar gijomis, kurių skerpsjūvis atitinka antgalio žiočių formą.

Kitoks lydalų panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parafininis lydalas naudojamas mediniams poliams impregnuoti, kad apsaugoti nuo vandens.

Egzistuoja lydaliniai klijai, kurie ant klijuojamų paviršių užtepami lydalo pavidalo, o paskui sustingsta, sukabindami klijuojamus paviršius.

Vienas iš metalo cinkavimo būdų yra panardinimas į cinko lydalo vonią. Taip pat gali būti dengiama ir kai kuriais kitais metalais.