Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla – elektroninių skaičiavimo mašinų, jų išorinių įrenginių gamykla, veikusi Vilniuje nuo 1957 m. 1966 m. tapo gamybinio susivienijimo „SIGMA“ dalimi, sunyko po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954 m. TSRS Ministrų Tarybos nutarimu buvo nuspręsta įkurti Vilniaus kasos aparatų gamyklą, kurios statyba prasidėjo 1956 m.[1] Metų pabaigoje iškilo laikinas gamyklos kontoros pastatas, o pirmieji cechai – 1957 m. 1957 m. pasirodė pirmieji kasos aparatai, tačiau jau 1959 m. gamyklos profilis pasikeitė ir nuo tol vadinta Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla, įkurtas Skaičiavimo mašinų specialus konstravimo biuras (SM SKB), skirtas šiems įrenginiams kurti ir projektuoti[1][2]. Tais pačiais metais pagaminta pirmoji išorinių 80 stulpelių perfokortų įrenginių serija: perforatorius PI 80-1, perfokortų skaitytuvas PS 80 ir reproduktorius PR 80-2. Kitais metais – analogiška 45 stulpelių perfokortų įrenginių (PI 45. PI 45U, PR 45) serija. Tais pačiais 1961 m. pradėta gaminti pirmoji ESM – Maskvoje sukurta EV80-3M (IBM 604 kopija)[2]. 1962 m. SKB sukūrė pirmąją lietuvišką ESM – elektroninį atsitiktinių procesų analizatorių EASP-S, kuris buvo gaminamas 19641967 m. 1963 m. sukurtas pirmas Lietuvoje antros kartos (tranzistorinis) kompiuteris EVP80-2 „Rūta“, kurio procesorius galėjo atlikti 2500 operacijų per sekundę.

1978–1984 m. gamintas minikompiuteris M5100.

1966 m. birželio 18 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla apdovanota Darbo raudonosios vėliavos ordinu.[1] Tais pačiais metais įkurtas skaičiavimo technikos gamybinis susivienijimas „SIGMA“, kuris apjungė Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą, Vilniaus elektros skaitiklių gamyklą, Pabradės skaičiavimo technikos gamyklą „Modulis“, Telšių skaičiavimo mašinų gamyklą, Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamyklą ir Panevėžio tiksliosios mechanikos gamyklą.

1968 m. sukurtas skaičiavimo kompleksas „Rūta-110“, kurio serijinė gamyba pradėta 1969 m. Šiam kompleksui SKB sukūrė originalų optinį ranka rašyto ir spausdinto teksto nuskaitymo įrenginį „Rūta-701“.

1970 m. balandžio 16 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Vilniaus darbo raudonosios vėliavos ordino skaičiavimo mašinų gamyklai suteiktas Vladimiro Lenino vardas. Nuo to laiko gamyklos pilnas oficialus pavadinimas buvo Vilniaus darbo raudonosios vėliavos ordino Vladimiro Lenino skaičiavimo mašinų gamykla.[1]

Aštunto dešimtmečio pradžioje pradėti kurti trečios kartos kompiuteriai (minikompiuteriai; tranzistorius ir lempas keičia integriniai grandynai). 1973 m. pasirodo skaičiavimo kompleksas M5000, 1975 m. – patobulintas M5010, 1978 m. – M5100.

1986 m. pradėtas gaminti amerikiečių kompanijos DEC minikompiuterio VAX-11/730 klonas SM1700[2], skirtas inžineriniams skaičiavimas ir CAD.

Gamykla, kartu su kitomis gamybinio susivienijimo gamyklomis, sunyko atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Produktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis produkcijos, pvz., kai kurie perforatoriai ar magnetinių diskų atminties įrenginiai gaminti kitose susivienijimo „Sigma“ gamyklose: Telšių skaičiavimo mašinų gamykloje, Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykloje.

Kasos aparatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modelis Gaminimo m. Vnt. Pastabos
KO 1957–1959 300 Gamyba nutraukta dėl gamyklos orientavimosi į skaičiavimo mašinas
KA 1958–1959 151 Gamyba nutraukta dėl gamyklos orientavimosi į skaičiavimo mašinas

Perforatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modelis Gaminimo m. Vnt. Pastabos
PI80-1 1960–1971 6559 Rezultatų perforatorius (rezultatų išvedimui tabuliatoriumi)
PI45 1961–1971
PI80-M 1964–1969 725
PS80 1960–1973 680 Skaitymo perforatoriai (nuskaito pieštuku sužymėtas perfokortas ir išmuša skyles)
PS45 1962–1968
PR80-2 1959–1968 1811 Reproduktoriai (perfokortų masyvų kopijavimui)
PR45 1961–1968
PR80-U 1967–1968 3239
PR45-U 1968–1968
PR80-3N 1974–1977 1235
PR45-3 1974–1977
PEM80 1967–1973 3562 Elektroninių skaičiavimo mašinų perforatorius
RPM80-2M 1961–1967 358 Perfokortų parinkimo ir išdėstymo mašinos (kolatoriai)
Dirbo su 80 ir 45 stulpelių perfokortomis
RPM80-2MS 1966–1974 910
BLP-1 1964–1970 127 Duomenų iš perfojuostų perrašymo į perfokortas įrenginiai
BLP-2 1970–1971 40
RM80 1968–1973 205 Dešifravimo mašinos (ant tos pačios perfokortos išspausdina joje užkoduotą informaciją)
ES7010 1971–???? Išvedimo ant perfokortų įrenginys
ES7018 1979–????

Kompiuteriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modelis Gaminimo m. Vnt. Pastabos
EV80-3M 1960–1965 414 Sukurtas Maskvoje, VSMG tik surinkinėtas
EASP-S 1964–1967 414 Pirmoji lietuviška ESM; atsitiktinių procesų analizatorius
EVP80-2 „Rūta“ 1964–1974 702 Suprojektuotas 1963 m., pirmas lietuviškas tranzistorinis kompiuteris
ATE80-1 1964–1970 135 Sukurtas Maskvoje, VSMG tik surinkinėtas
Rūta-110 1969–1972 37
M5000 1973–1979
M5010 1975–1981
M5100 1978–1984
SM 1600 1982–1988 Vienas iš procesorių – PDP-11/34 kopija
SM 1700 1986–1990 VAX-11/730 kopija

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modelis Gaminimo m. Vnt. Pastabos
Rūta-701 1969–1972 37 Spausdinto ir ranka rašyto teksto nuskaitymo įrenginys; komplekso „Rūta-110“ dalis
Rūta-711 1973 2 Eksperimentinis spausdinto ir ranka rašyto teksto nuskaitymo įrenginys
R401 Magnetinių diskų atminties įrenginys (R401 – pirmasis)
R412
R414M
R421
SM5408 1982–????
SM5514

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 V. Bagočiūnas. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla. Vilnius: „Mintis“, 1973. – 147 p.:iliustr.
  2. 2,0 2,1 2,2 Laimutis Telksnys, Antanas Zilinskas, Computers in Lithuania, IEEE Annals of the History of Computing 21, 31-37, (1999). DOI:10.1109/85.778980