Ekrano gamyklos tvenkinys
| Ekrano gamyklos tvenkinys | |
|---|---|
.jpg) Ekrano gamyklos tvenkinys
| |
| Vieta |  Lietuva (Panevėžio rajonas)
|
| Plotas | 0,785 km² |
| Kranto linijos ilgis | 15,6 km |
| Kilmė | Dirbtinė |
| Vidutinis gylis | 2,4 m |
| Didžiausias gylis | 6,0 m |
| Tūris | 0,001939 km³ |
| Įteka | Nevėžis, Juosta, Aulamas, 2 bevardžiai upeliai |
| Išteka | Nevėžis |
  Ekrano gamyklos tvenkinys | |
| Koordinatės | 55°44′0″ š. pl. 24°23′15″ r. ilg. / 55.73333°š. pl. 24.38750°r. ilg. |
Ekrano gamyklos tvenkinys (dar vadinamas Ekrano mariomis) – tvenkinys Panevėžio rajone ir rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje[1]. Susidaręs patvenkus Nevėžio upę (Nemuno intakas) 144,4 km nuo jos žiočių. Tvenkinio užtvanka nutiestas Ekrano marių tiltas.
Tvenkinio ilgis pietų-šiaurės-pietvakarių kryptimi 5,9 km, plotis iki 0,27 km. Altitudė 50 m. Į rytus yra nutįsusi 1,25 km ilgio siaura įlanka, į kurią įteka Juosta. Krantai daugiausia apaugę medžiais ir krūmais, vietomis aukštoki. Pietrytinis galas gausiai užžėlęs vandens augalija, jo rytinėje pakrantėje yra Pajuosčio aerodromas, o vakarinėje pakrantėje auga Dembavos medelyno sodai. Pietinėje pakrantėje šalia užtvankos yra poilsiavietė. Prie tvenkinio įsikūrę kaimai: Dembava, Pajuostis, Venslaviškiai, Oželiai. Šiaurine pakrante eina kelias 3006 Panevėžys–Pavašuokiai II–Subačius , vidurinę tvenkinio dalį kerta kelias 3001 Panevėžys–Pajuostis .
Debitas:
- Upės: 5,5 m³/s
- Užtvankos skaičiuotinis: 192 m³/s
Užtvanka 400 m ilgio, 16,5 m pločio. Vandens pralaida – slenkstinė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Užtvanka su tiltu baigta statyti 1979 m. Tvenkinys užsipildė po 1980 m. Tuomet užtvenktos 85 ha marios, kurių tūris siekė apie 2 mln. kub. m vandens.[2] Po marių vandeniu atsidūrė daugiausia krūmais apaugęs laukas, o gyvenamųjų namų šioje vietoje nebuvo. Prie suformuotų marių atsirado ir paplūdimys. Buvo numatyta, kad vanduo techniniams reikalams bus skirtas šiaurės rytų pramoninio rajono įmonėms – visų pirma „Ekrano“ gamyklos reikmėms.
Specialistų vertinimu, marios galėjo būti ir mažesnės, nes gamyklai nereikėjo tokio vandens kiekio.[2] Buvo pagalvota apie telkinį, tinkamą panevėžiečių poilsiui. Be to, svarstyta irklavimo sporto mariose idėja, bet ji nebuvo įgyvendinta. Kartu su užtvanka statytas ir J. Biliūno gatvės tiltas. Taip padarytas apvažiavimas aplink miestą. Užtvankos statyba nebuvo lengva dėl sudėtingų sklendžių vandens uždarymui gamybos. Tam reikėjo gauti tinkamo plieno. Sovietmečiu šis objektas buvo nestandartinis, o Maskvos valdžia nebūtų davusi leidimo statyti užtvanką. Tokiu būdu statinys įvardytas kaip priešgaisrinis tvenkinys. Skydus ir kitas dalis pagamino Panevėžio autokompresorių gamykla, statybos darbus atliko Panevėžio melioracijos statybos valdyba. Tilto statybos buvo finansuojamos kitomis lėšomis, šį objektą surentė Kelių statybos valdyba Nr. 5.[2]
2022 m. rugpjūtį, išlūžus vienam iš užtvankos šliuzų, tvenkinio vanduo apsėmė teritorijas Panevėžyje ir Panevėžio rajone.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tvenkinių katalogas. Aplinkos apsaugos ministerija. Kaunas, 1998