Eduardas Tarasevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eduardas Tarasevičius
Gimė 1942 m. rugpjūčio 25 d.
Baltakiškė, Pastovių rajonas
Mirė 2021 m. liepos 30 d. (78 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinėse[1]
Sutuoktinis (-ė) Laimutė
Vaikai Agnė
Veikla farmacininkas
Organizacijos Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas habilituotas medicinos mokslų daktaras
Alma mater 1964 m. Kauno medicinos institutas

Eduardas Tarasevičius (1942 m. rugpjūčio 25 d. Baltakiškėje, Pastovių rajone2021 m. liepos 30 d. Vilniuje[2]) – lietuvių farmacininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19481951 m. mokėsi Mičionių pradinėje mokykloje, 1951–1952 m. – Pievų pradinėje mokykloje (Švenčionių r.), 1952–1959 m. baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą sidabro medaliu. 1959–1964 m. studijavo Kauno medicinos institute, įgijo vaistininko išsilavinimą.

1964–1967 m. dar studijavo Lvovo universiteto aspirantūroje. 1967 m. buvo medicinos mokslų kandidatas ir apsigynė kandidatinę disertaciją „Tiazolidono-4 darinių, turinčių furano pakaitalus, sintezė“. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno medicinos institute, Farmacijos fakultete.

1967–1968 m. jis buvo Farmacinės chemijos katedros asistentas, 1968–1969 m. – vyresnysis dėstytojas, 1969–1971 m. laikinai ėjo docento pareigas, 19721992 m. buvo docentas, 1992–1998 m. ėjo profesoriaus pareigas, nuo 1998 m. buvo Analizinės ir toksikologinės chemijos bei Vaistų chemijos katedrų profesorius.

1972–1983 m. jis buvo Farmacinės chemijos katedros vedėjas, 19761989 m. – ir Farmacijos fakulteto dekanas. 19912021 m. buvo žurnalo „Lietuvos farmacijos žinios“ redaktorius. 1971–1972 m. stažavosi Greifsvaldo universitete, 1975–1976 m. – Ciuricho federalinės technikos mokyklos Farmacijos katedroje.

1990 m. tapo habilituotu medicinos mokslų daktaru, kai Maskvos I. Sečenovo medicinos akademijoje apsigynė disertaciją „2-Amino (hidrozinoaminoguanidino) tiazolidonų-4 su aromatiniais ir heterocikliniais pakaitalais sintezė, savybės ir biologinis aktyvumas“.

E. Tarasevičius beveik du dešimtmečius buvo Respublikinės farmacininkų mokslinės draugijos pirmininkas, nuo 1990 m. buvo Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas. Jis taip pat buvo Amerikos lietuvių farmacijos asociacijos garbės narys (nuo 1990 m.), Tarptautinės farmacijos federacijos narys (nuo 1990 m.), Latvijos (1993 m.), Estijos (1994 m.), Slovakijos (1996 m.) ir Lenkijos (2008 m.) farmacininkų draugijų garbės narys. Jo iniciatyva ir rūpesčiu Lietuvos farmacijos sąjunga nuo 1990 m. tapo Tarptautinės farmacijos federacijos kolektyviniu nariu.

1991–1994 m. jis buvo Lietuvos farmakopėjos komiteto pirmininkas, nuo 1994 m. – tarptautinės farmakopėjos ekspertas.

Aktyviai dalyvavo įsteigiant Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, rengiant daugelį farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto ekspertu.

XX a. 8-ajame dešimtmetyje kartu su Alfonsu Kaikariu dalyvavo Lietuvos farmacijos muziejaus kūrime. 1970–1990 m. – Farmacininkų mokslinės draugijos (RFMD) pirmininkas. 1990 m. spalio 13 d. RFMD buvo performuota į Lietuvos farmacijos sąjungą (LFS). Šios organizacijos prezidentu E. Tarasevičius buvo nuo 1990 m. spalio iki 2020 m. rugsėjo mėn., vėliau išrinktas prezidentu 2021 m. gegužės mėn.[3][4]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E. Tarasevičius dirbo naujų biologiškai aktyvių junginių sintezės ir analizės srityje. Jam priklausė 20 šios srities išradimų. Jis taip pat parengė per 150 mokslinių publikacijų, išleido apie 20 mokymo metodinių priemonių.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pirmakursio vadovas, 1977 m. (su grupe autorių)
  • Vaistų kiekybinė ekspres analizė, 1980 m. (su Rūta Bernatoniene)
  • Nežinomos sudėties farmacinių preparatų tapatybės nustatymo metodai, 1982 m. (su R. Bernatoniene ir P. Vainausku, mokymo priemonė)
  • Kiekybinė daugiakomponentinės sudėties vaistų analizė, 1984 m. (su R. Bernatoniene ir R. Pečiūra, mokymo-metodinė priemonė)
  • Heterociklai vaistų molekulėse, 1997 m. (mokymo metodinė priemonė)
  • Farmacinės chemijos saviruošos klausimai: mokomoji knyga KMU Farmacijos fakulteto studentams, 2001 m. (su grupe autorių)
  • Vaistai jums : žinok viską apie berecepčius vaistus, 2001 m. (rinkinio sudarytojas)
  • Farmacinių preparatų farmakopėjinė analizė: mokomoji knyga, 2002 m. (su grupe autorių)
  • Farmacinės chemijos ir vaistų chemijos saviruošos klausimai: vaistų chemija (8 semestras): mokomoji knyga, 2004 m. (su Audrone Dagilyte)
  • Farmacinės rūpybos vadovas, 2006 m. (informacinis leidinys Lietuvos vaistininkams, gydytojams, tobulinimosi kursų klausytojams, vyresniųjų kursų studentams)
  • Savigydos vadovas, 2007 m. (rinkinio sudarytojas)
  • Heterociklai vaistų molekulėse : mokomoji knyga, 2008 m. (su Vilma Petrikaite, ir anglų kalba)
  • Farmacinės analizės praktikos dienynas, 2008 m. (su Rūta Bernatoniene, Valdimaru Januliu ir Faustu Malinausku)
  • Self-examination questions of drug chemistry: teaching book, 2008 m. (anglų kalba, su Audroniu Lukošiumi)
  • Self-examination questions of pharmaceuticals preparations: teaching book, 2008 m. (anglų kalba, su A. Lukošiumi ir Valdemaru Brusoku)
  • Pharmacopoeial analysis of pharmaceuticals preparations: teaching book, 2008 m. (anglų kalba, su autorių grupe)[3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2003 m. Grindelio apdovanojimas
  • 2008 m. Lenkijos farmacijos asociacijos Farmacijos ambasadoriaus vardas[3]
  • 2019 m. Prof. J. F. Volfgango atminimo medalis
  • 2020 m. Lietuvos Farmacijos Sąjungos Garbės nario vardas[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]