Alfonsas Kaikaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Alfonsas Kaikaris (1922 m. lapkričio 30 d. Žagarė1997 m. gruodžio 19 d. Kaunas) – Lietuvos provizorius, farmacijos istorikas, muziejininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1947 m. baigė Kauno universitetą. 19471997 m. dėstė Kauno universitete, nuo 1950 m. Kauno medicinos institute (nuo 1998 m. Kauno medicinos universitetas), nuo 1978 m. docentas. 19571963 m. Farmacijos ir stomatologijos fakulteto prodekanas. 19641987 m. Lietuvos farmacininkų mokslinės draugijos narys, farmacijos istorijos sekcijos vadovas.[1]

1957 m. pradėjo rinkti Lietuvos farmacijos istorijos artefaktus, 1975 m. Kauno medicinos institute įkūrė Lietuvos farmacijos muziejų (nuo 1985 m. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, jo sudėtinė dalis). Surinko apie 10 000 muziejinių vertybių. Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių apie valerijono rūšių biologinę vertę, jų standartizaciją, fiziologines savybes, apie farmacijos specialistų rengimą, jų darbo organizavimą, taip pat Lietuvos farmacijos istorijos klausimais.[2] 67 mokslinių bei kelių dešimčių populiarių straipsnių autorius, savo tyrinėjimo rezultatus paskelbęs įvairiose konferencijose. 1988 m. Latvijos medicinos istorijos muziejus A. Kaikarį apdovanojo Paulio Stradinio vardo premija. Palaidotas Panemunės kapinėse.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai, 2000 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Kaikario paramos fondas.
  2. Aurimas Andriušis. Alfonsas Kaikaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 129 psl.