Edmundas Emilijonas Frykas
| Edmundas Emilijonas Frykas | |
|---|---|
 | |
| Gimė | apie 1840 m. spalio 15 d. Gardino gubernija |
| Mirė | 1920 m. (~80 metų) Kaunas |
| Veikla | Lietuvos inžinierius, architektas |
Edmundas Emilijonas Frykas (1840 m. spalio 15 d. Gardino gubernija – apie 1920 m. Kaunas) – Lietuvos inžinierius, architektas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Gardino gubernijoje, baigė Slucko gimnaziją. 1857–1863 m. mokėsi Sankt Peterburgo statybos mokykloje (civilinių inžinierių institute). Paskirtas į Permės statybos ir kelių komisiją 1870–1890 m. dirbo Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio ruožo priežiūros viršininku, 1895–1899 m. – Vitebsko gubernijos inžinierius.[1]
Nuo 1875 m. (su pertraukomis) gyveno Kaune, vertėsi privačia architekto praktika.[2]
Sūnus Edmundas Alfonsas Frykas taip pat buvo architektas.
Projektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Pagal jo projektus pastatyta:
- Antroji Liepojos–Romnų geležinkelio linija Lentvaris–Kaunas, 1879 m.
- Kaišiadorių geležinkelio stoties vandentiekio pastatai, 1883 m.
- Kauno arklinis tramvajus, 1891 m.
- Kauno elektrinė, 1900 m., neišlikusi
- S. Hlaskos rūmai Stanislavovo dvare prie Polocko, 1904 m.
- Prižiūrėjo Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios statybą, 1902–1909 m., architektas Vaclovas Michnevičius.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Iveta Dabašinskienė. Edmundo Alfonso Fryko architektūrinis palikimas: geležinkelio stotys. – Acta Academiae Artium Vilnensis [AAAV], 2017, t. 86/87, (Iš)koduota istorija architektūroje, p. 267-278.
- ↑ Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Edmundas Emilijonas Frykas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 264 psl.